User:Bleideris

From Wikipedia, the free encyclopedia

Contents

[edit] Sirdies ydos (igytos)

Mitralinio vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kai pažeistas mitralinis vožtuvas sistolės metu negali visiškai užaryti kairiosios atrioventrikulinės angos, todėl dalis kraujo per skilvelių sistolę grįžta į kairįjį prieširdį. Jis gali būti: 1) organinis (absoliutus) – dėl vožtuvo burių, jo sausgyslinių siūlų ir speninių raumenų organinių pakitimų, dažniausiai sukeltų reumato; 2) organinis-funkcinis (reliatyvus) – miogeninės kilmės, atsirandantis dėl kairiojo skilvelio išsiplėtimo; 3) funkcinis – atsiranda, kai širdies raumuo ir vožtuvai nepakinta, tačiau atsiranda funkcinių sutrikimų, pvz.: sutrikusi speninių raumenų funkcija, somatoforminė autonominė disfunkcija, retas pulsas. Susidariusi mitralinio vožtuvo nesandarumo yda daugelį metų gali nesukelti jokių simptomų ir pasireikšti tik atsiradus kairiojo skilvelio hipertrofijai ir plautinei hipertenzijai. Tuomet vaikas skundžiasi dusuliu, širdies plakimu, nuovargiu, kojų pabrinkimu. Tiriant ligonį galima matyti sustiprėjusį širdies viršūnės trinksnį, pasislinkusį į kairę ir žemyn, girdimas sistolinis ūžesys. EKG nustatomas elektrinės širdies ašies nuokrypis į kairę ir kairiosios širdies perkrovos požymiai (mitralinis P dantelis, kairiojo skilvelio hipertrofija). Jei vaiko sveikatos būklė yra patenkinama, gydymo nereikia, jis pradedamas ligai pasiekus dekompensacijos stadiją. Tada skiriami diuretikai, AKF inhibitoriai, dioksinas, antikoaguliantai. Gydymas vaistais dažniausiai būna neveiksmingas ir tenka operacijos metu atlikti vožtuvo plastiką ar protezavimą.

Mitralinė stenozė – vaikams ji beveik visada esti reumatinės kilmės, rečiau sukelti gali infekcinis endokarditas. Esant šiai ydai padidėja kraujo sąstovis kairiajame prieširdyje. Jis hipertrofuoja, spaudimas ilgainiui didėja, pradeda spazmuoti plaučių arteriolės. Susidaro plaučių hipertenzija, hipertrofuoja dešinysis skilvelis, taip pat būna ascitas ir edemos. Klinika priklauso nuo angos dydžio, ir plaučių kraujotakos pakitimo laipsnio. Ilgą laiką nėra nusiskundimų. Vėliau atsiranda „mitralinis veidas“ (blyški oda), vaikas greitai pavargsta, dažnai serga kvėpavimo organų ligomis. Pulsas padažnėjęs, blogo prisipildymo, būdingas diastolinis drebėjimas širdies plote, katės murkimas, I tonas akcentuotas, diastolinis ūžesys ties viršūne. Liga dažniausiai komplikuojasi ūmia plaučių edema, atsikosėjimu krauju, širdies ritmo bei laidumo sutrikimais, tromboembolinėmis komplikacijomis, infekciniu endokarditu. Gydymas apima reumato gydymą ir profilaktiką bei perkateterinę balioninę valvuloplastiką ar vožtuvų protezavimą.


[edit] NESPECIFINIS OPINIS KOLITAS

Nespecifinis opinis kolitas – tai lėtinė recidyvuojanti uždegiminė storosios žarnos gleivinės liga, kurios etiologija nežinoma. Etiologija - opinio kolito priežastys yra neaiškios. Manoma, kad jo atsiradimas gali būti susijęs su tam tikrais organizmo imuninės sistemos sutrikimais. Įtakos turi ir genetinis paveldėjimas, todėl dažniau opiniu kolitu serga giminaičiai, šeimos nariai. Klinika – būdingas viduriavimas su krauju, gali būti tenezmai. Prasideda staiga su nenumaldomu noru tuštintis, būna nestiprūs pilvo skausmai. Išmatose kraujas ir daug gleivių. Kartais randama provokuoja infekcija (amebiazė, dizenterija). Pagrindiniai simptomai – silpnumas, subfebrilitetas, svorio kritimas, anoreksija, anemijos simptomai, hipokalemija. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmai, peritonito požymiai. Diagnostika – liga diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir kolonoskopijos duomenimis. Be to, 60 – 70% atvejų kraujyje randami pANCA (perinukleariniai citoplazminiai AK), gali būti anemija, hipoalbuminemija, uždegiminiai pokyčiai. Gydymas: 1) baltyminė, dažnai bepienė dieta; 2) aminosalicilitai (sulfasalazinas, mesalazinas); 3) kortikostreoidai; 4) operacinis gydymas.


[edit] Gastritas

Gastritas – tai ūminis skrandžio uždegimas, kuriam būdinga įvairaus intensyvumo neutrofilų infiltracija skrandžio gleivinėje. Etiologija – gastritą sukelti gali ūminė GI trakto infekcija (ypač H. pylori), maisto alergenai, vaistai (NPUV, gliukokortikoidai, kai kurie antibiotikai), stresas ar maisto produktai (aštrūs, rūgštūs, dirginantys). Klasifikacija: 1) katarinis gastritas – skrandžio gleivinėje randama tik neutrofilinė infiltracija; 2) erozinis ar hemoraginis gastritas – greta leukocitinės infiltracijos atsiranda ir epitelio defektų; 3) flegmoninis gastritas – uždegimas apima visą skrandžio sienelę. Klinika – būdingas staigiai atsirandantis skausmas epigastriume, pykinimas, vėmimas. Erozinio gastrito metu vėmaluose gali būti kraujo. Kartais būna trumpalaikis subfebrilitetas. Gali atsirasti dispepsiniai reiškiniai, t.y. rėmuo, riaugėjimas. Diagnostika – gastritas įtariamas remiantis anamneze, klinika bei pilvo palpacijos duomenimis. Tiksli diagnozė nustatoma atlikus FEGDS ir ištyrus skrandžio bioptatą, nors dažniausiai šis tyrimas nedaromas. Gydymas – pirmiausiai skiriama švelni dieta, kurios dažniausiai pakanka sergant katariniu gastritu. Esant sunkesnei ligos formai, skiriami rūgštingumą mažinantys vaistai, t.y. protonų siurblio inhibitoriai (omeprazolis) ir H2-blokatoriai (ranitidinas).


[edit] ŪMI VIRUSINĖ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJA

Etiologija – sukelia virusai, dažniausiai rinovirusas, rečiau gripo A ir B, paragripo, respiracinis sincitijaus ar adenovirusas. Suserga peršalę vaikai, nes tuomet sumažėja organizmo reaktyvumas ir suaktyvėja nosiaryklėje esantys rinovirusai. Taip pat galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu. Klinika – kuo vaikas mažesnis, tuo liga sunkesnė. Prasideda staiga, padidėja temperatūra, vaikas būna irzlus, neramus, jį vargina bendras silpnumas, galvos ir raumenų skausmai. Kvėpavimo takų simptomai: 1) čiaudėjimas, rinorėja (pradžioje vandeninga, vėliau gleivinga ar pūlinga), peršėjimas nosyje, pasunkėjęs kvėpavimas; 2) kosulys, paburkusi ir paraudusi ryklės gleivinė, užpakaline ryklės siena nutekančios gleivingos ar gleivingai pūlingos išskyros. Komplikacijos – liga gali komplikuotis ūminiu rinosinusitu, akies junginės uždegimu, ūminiu vidurinės ausies uždegimu (dažniausiai kūdikiams), laringotracheitu, bronchitu, pneumonija, limfadenitu, užrykliniu abscesu. Gydymas – skiriamas simptominis gydymas, dekongestantai (ksilometazolinas, tetrizolino hidrochloridas, oksimatazolino hidrochloridas), sekretolitikai, taikoma išorinė ir vidinė hidratacija, pakilus temperatūrai duodama antipiretikų (acetaminofenas). Paprastai rekomenduojamas lovos režimas.


[edit] VAIKO FIZINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Fizinė vaiko būklė – tai ne tik morfologinių, bet ir funkcinių rodiklių bei brandos požymių visuma, atspindinti augimo ypatumus, kurie dažniausiai priklauso nuo bendros vaiko sveikatos. Pagrindiniai fizinės būklės kriterijai: 1) morfologiniai rodikliai: • absoliutūs – ūgis, svoris, išilginiai, skersiniai matmenys, kaulų stambumo rodikliai, riebalinio audinio klostės storis); • santykiniai – ūgio ir masės ar kitų rodiklių santykis, kūno proporcijų, sudėties, sudėjimo rodikliai; 2) funkciniai rodikliai – gyvybinė plaučių talpa, AKS, kvėpavimo ir pulso dažnis, pusiausvyros ir koordinacijos rodikliai etc; 3) biologinės brandos duomenys – kaulinis amžius, dantų dygimo laikas, dantų kaita, lytinis brendimas; 4) psichikos raidos testai.

Kūdikio fizinės būklės ypatumai – ypač svarbūs vystymuisi yra pirmieji gyvenimo metai. Kūdikiai tiriami kas mėnesį, vertinamas ūgis, kūno masė ir galvos apimtis pagal vienmates tam tikro amžiaus ir lyties procentilines diagramas. Jeigu vaikas auga harmoningai, ūgio ir kitų rodiklių intervalai vienmatėse diagramose turėtų sutapti (leistina nukrypti per vieną intervalą į vieną ar kitą pusę). Pirmųjų gyvenimo metų ypatumai: 1) kūdikis labai sparčiai auga - kūno masė per pirmąjį pusmetį padidėja vidutiniškai po 700 – 800 g, antrąjį po 400 – 500 g per mėnesį. Masė labiau auga dėl riebalinio audinio vešėjimo. Ūgis per pirmuosius tris mėnesius padidėja po 3 - 4 cm, 3 - 6 mėn. po 2 - 3 cm, antrąjį pusmetį po 1 - 2 cm per mėnesį. Tiksliau kūdikio augimą reikia vertinti pagal procentilines ūgio, masės ir galvos apimties diagramas; 2) sparčiai keičiasi kūdikio proporcijos - per pirmąjį pusmetį galvos apimtis padidėja 35 - 44 cm, antrąjį pusmetį tik 2 - 4 cm. Krūtinės ląsta auga greičiau, todėl per tris mėnesius susilygina su galvos apimtimi. Sparčiau didėja skersiniai matmenys, kūnas lyg vos suplokštėja. Kojos auga greičiau nei liemuo, padidėja pėdos (vaikas ruošiasi vaikščioti); 3) susidaro nedaug naujų kaulėjimo taškų, momenėlis dažniausiai užanka, kalasi dantys - mėnesio naujagimio rentgenogramoje matosi antrinis žastikaulio galvos, 2 - 5 mėn. antriniai kablinio ir galvinio riešakaulių bei šlaunikaulio galvos kaulėjimo židiniai. Momenėlio (fonticulus anterior) skersmuo iki pusės metų amžiaus yra 2 - 2,5 cm, o 12 - 18 mėn. – 0,1 - 0,5 cm. Pieniniai dantys vidutiniškai pradeda dygti 5 - 9 mėn., pirmiausiai apatiniai viduriniai kandžiai, po to – viršutiniai viduriniai, vėliau – apatiniai šoniniai kandžiai (dažniausiai metų pabaigoje kūdikis turi 6 - 8 dantis); 4) intensyviai kinta nervų sistema - naujagimio galvos smegenys sveria 350-400 g, pirmųjų metų pabaigoje 900 -1000 g (2/3 suaugusiųjų smegenų masės). Mielinizuojasi įvairūs laidai, formuojasi antroji signalinė sistema, ryškėja psichikos bruožai; 5) persitvarko ir diferencijuojasi vidaus organų darbas.

Vaikų fizinės būklės vertinimo variantai: 1) darnus augimas, kai ūgis normalus, t.y. atitinka amžių arba yra nukrypęs normos ribose - šiam variantui priskiriami vidutinio ūgio, apyaukščiai ir apyžemiai bei aukšti ir žemi vaikai (3 - 97‰), kai visi kiti jų augimo rodikliai proporcingi ūgiui, augimo greitis normalus ar saikingai nukrypęs nuo vidutinio, pubertatinis augimo šuolis normalus, o vaikas yra aktyvus, neturi sveikatos būklės pokyčių; 2) darnus augimas, kai ūgis yra kraštutinis ir aiškiai neatitinka amžiaus – šiai variantui priskiriami labai aukšti ar labai žemi vaikai, kurių visi kiti rodikliai atitinka ūgį, formuojasi proporcingai, funkciniai rodikliai bei lytinis brendimas yra be didesnių pakitimų; 3) nedarnus augimas – vienas ar keli vaiko rodikliai formuojasi neproporcingai ūgiui, vaikas per anksti ar per vėlai lytiškai subręsta.



[edit] Vaikystės amžiaus periodai. Psichomotorinė kūdikių raida

I. Naujagimystės periodas (1 - 28 d.): a) ankstyvasis – pirma savaitė po gimimo. b)vėlyvasis – iki 28 d. Šiame periode labai daug pasikeitimų, nes kūdikis gimsta neprisitaikęs: 1) Pradeda funkcionuoti mažasis kraujo apytakos ratas, 2) Su pirmu įkvėpimu išsiplečia plaučiai, 3) Uždaroma bamba, (svarbu jos priežiūra, nes tai - infekcijos vartai), 4) Termoreguliacija neadekvati (reikia šildyt), 5) Fiziologinė gelta pirmas 3 d., dėl eritrocitų irimo (turi praeiti per 2 sav.), 6) Pirmą valandą ima funkcionuoti virškinimo sistema (pasituštinti turi per 48 h), 7) Išryškėja įgimtų ligų klinika (citomegalija, toksoplazmozė, sklaidos trūkumai) bei gimdymo metu įvykusios traumos (kraujosruvos ir kt.). Galvos apimtis ~34 cm, krūtinės ~32 cm, svoris ~3,5 kg II. Kūdikystės periodas (5 sav. – 1 metai): Pats intensyviausias vystimosi ir prisitaikymo periodas (joks kitas žinduolis taip greitai nesivysto): 1) Sparčiai auga: ūgis ~70-85cm, 2) Svoris padvigubėja per 6mėn, o per metus patrigubėja, 3) Keičiasi proporcijos. 3-4 mėn. galva : krūtinė = 1:1, vėliau galva mažesnė, 4) Pradeda kaltis dantys (5-9 mėn.), 5) Užanka momenėliai (10-18 mėn.), 6) 6 mėn.: sėdi, 7) 7 - 8 mėn.: stovi, 8) 1,5 m.: vaikšto. Susirgimai: o Vaikiškos infekcinės ligos (vėjaraupiai, tymai, raudonukė), o Dažnos virusinės kvėpavimo takų ligos, o Virškinimo sistemos ligos. III. Ankstyvasis ikimokyklinis amžius (iki 3 metų): 1) Susipažinimas su aplinka . 2) Dantų formulė: mėn.skaičius – 4, 3) Formuojasi higieniniai įpročiai. Pavojai: o Apsinuodijimai, o Nudegimai, o Traumos. IV. Vyresnysis ikimokyklinis amžius (iki 7metų): Pirmieji socialinio bendravimo įgūdžiai + su tuo susijęs sergamumas. V. Jaunesnysis mokyklinis amžius (pradinė mokykla): Sparčiai vystosi raumenys bei skeletas. Problemos: o Stuburo ir laikysenos iškrypimas, o Trumparegystė ir kiti regėjimo sutrikimai. VI. Vyresnysis mokyklinis amžius: 1) Lytinis brendimas, 2) L. intensyvus fizinis vystymasis, 3) Asmenybės branda, 4) Baigia formuotis visos sistemos. Problemos: o Endokrininės.

Kalbejomo amzius: - naujagimis – nepasitenkinima isreiskia riksmu, energingai ciulpia 6-7 men- vienas po kito rikiuojami, kaitaliojami skiemenys 10men- dialogas, skiemenu megdziojimas 11-12men- pirmieji prasmingi skiemenys Socialinis amzius: - naujagimis – nurimsta paimtas ant ranku - 1men pab- isvydes veika akimirkai suklusta 3men- socialine sypsena 6men- skirtingai reaguoja I pazistamus ir ne 11-12men – paprasytas paduoda artimam asmeniui daikta


Kalbos supratimo amzius: 10 men- pasukdamas galva vaikas iesko pavadinto jam zinomo daikto arba asmens 11men- reaguoja I draudimus, nutraukia savo veikla 12men- vykdo paprastus nurodymus Motorikos kitimai:

3–4 gyvenimo savaitę kelia galvutę 2–3 mėnesį apsiverčia 5–7 mėnesių pradeda šliaužioti 6–8 mėnesių atsisėda 8–12 mėnesių ima ropoti 10–14 mėnesių pradeda vaikščioti

Blogai, jei: - 1metu nesedi - 1.5m nevaiksto - 2.5m neisreiskia minciu verbaliskai - 4m nekalba raiskiais sakiniais


[edit] Dantu dygimas, keitimasis

1.Dygimo laikas - individualu (lemia genetika, socialines, ekonomines salygos) - dazniausiai- a.z. pirmieji dantys (5-8men); pas berniukus vos anksciau dygsta - Iki 2 metų vaikas turėtų turėti susiformavusius visus pieninius dantis. Visą pieninį sąkandį sudaro dvidešimt dantų: kandžiai, iltys ir krūminiai. - Nuolatiniai dantys užsimezga tose pačiose dantų plokštelėse kaip ir pieniniai, tik iš liežuvinės pusės. Megztis jie pradeda nuo 4-5 vaisiaus mėnėsio. Krūminiai dantys užsimezga 1 – 4-tais gyvenimo metais. - Krentant pieniniams dantims (6-7metais)- Osteoblastai pradeda ardyti pieninių dantų šaknis ir kaulinę alveolės pertvarą, skiriančią pieninį dantį nuo nuolatinio. Nuolatinį dantį nuo osteoblastų apsaugo redukuotas emalio epitelis - 12-14metu vaikams dazn.buna isdyge 28 nuolatiniai dantys (protiniai- veliau arba nebuna)

Dantų dygimo grafikas Pateiksime lentelę, kaip turėtų dygti pieniniai dantys. 6-8 mėnesiai. Išdygsta apatiniai centriniai kandžiai. 8-10 mėnesių. Išdygsta viršutiniai centriniai kandžiai. 8-12 mėnesių. Išdygsta viršutiniai ir apatiniai šoniniai kandžiai. 12-16 mėnesiai. Išdygsta krūminiai dantys 16-18 mėnesiai. Išdygsta iltiniai dantys. 20-30 mėnesiai. Antroji pora krūminių dantų.

2. Dantu dygimo velavimo priezastys: 1) kudikystes ligos (rachitas-3-4men veliau, silpnesni, umines infekcines ligos, medziagu apykaitos sutrikimai; Dauno liga; paveldimas (nesusidaro uzuomazgos) 2) nuolatiniai veluoja , jei vaikas gime per mazo svorio, per anksti isrovus pienini danti, esant didesniam dantu skaiciui

3. Dantu dygimo per anksti priezastys: 1) kartais gimsta jau su dantukais (dazn.a.z. ccentriniai kandziai- jie silpni, pakitusios spalvos-rusvi, greit palieciami karieso) 2) gimus vaikui per didelio svorio; 3) paveldima 4) sergant tymais 5) nuolatiniu ankstesnis dygymas- del sutrikusio augimo ir skydliaukes hormonu funkcijos


4. Dygimo komplikacijos 1) kai dantukams sunku pradygti, toje vietoje susidaro pūlinukas. 2) neaukšta temperatūra, viduriavimas, padidėjęs vaiko dirglumas, sutrikęs miegas. Vien dėl dantų dygimo aukšta temperatūra neturėtų pakilti. Jei termometras rodo daugiau nei 38 laipsnius, greičiausiai dantų dygimas sutapo su kita liga.

NB! Pieninių dantų skaičiu apytiksliai galima nustatyti pagal formulę N = n – 4 (N – pieninių dantų skaičius, n – vaiko amžius mėnesiais).


[edit] Rachitas. Vit.D ir Ca apykaita. Rachitas ir dantu-zandikauliu vystymasis. Specifine ir nespecifine rachito profilaktika.

Rachitas- tai viena labiausiai paplitusių kūdikių ir mažų vaikų ligų, pasireiškianti sutrikusia medžiagų apykaita (ypač kalcio ir fosforo) ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Serga dažniausiai vaikai – nuo 2-3 mėnesių iki 2 metų.

Rachito priežastis – vitamino D trūkumas organizme, kuris atsiranda dėl:

  1. nepakankamo vitamino D kiekio, gaunamo su maistu;
  2. dėl padidėjusio vitamino D poreikio (kai kūdikis aktyviai auga);
  3. dėl sumažėjusio vitamino D pasisavinimo žarnyne;
  4. dėl sutrikusios vitamino D ir jo aktyviųjų formų sintezės organizme.

Vit.D ir Ca apykaita (patogeneze)

Kai organizme trūksta vitamino D, sumažėja kalcio ir fosforo, gauto su maistu pasisavinimas žarnyne, daugiau jų išsiskiria su šlapimu, dėl to mažėja kiekis kraujyje, mažiau kalcio ir fosforo junginių kaupiasi kauluose, kurie pradeda minkštėti. Dėl sumažėjusios kalcio koncentracijos kraujyje suaktyvėja prieskydinių liaukų veikla, o jų gaminama medžiaga (parathormonas) didina kalcio kiekį kraujyje išplaudama jį iš kaulų, kurie dėl to dar labiau minkštėja. Sergant rachitu sutrinka inkstų veikla, iš organizmo šalinamos jam reikalingos medžiagos (pvz., aminorūgštys), sutrinka nervų sistemos veikla, vaikas pasidaro neramus.

Vit.D šaltiniai: Maistas: kepenys, sviestas, pienas, kiaušinio trynys, lašiša, skumbrė, ikrai, žuvų taukai. Papildai: vandeniniai vit.D tirpalai (emulsijos pavidalu gerai isisavinami); dozuoti ampulemis- sulasinam – uztneka 1men; su Ca priedais: “OsteoCare” (Ca,Mg,Zn,vit.D) – po 0.5 arbat.saukstelio 1-2k/p + vistiek duodam papildomai vit.D

Vaiko skundai: “Jis pradėjo prastai valgyti, miegoti, pasidarė irzlus, jo kaktytė ėmė stipriai prakaituoti. Kai pastebėjau, kad vis dažniau ją trina, nuėjome pas gydytoją.”


KLASIFIKACIJA ir KLINIKA a) pagal ligos periodus (pradinis, isigalejimo, sveikimo, recidyvai) b) pagal sunkuma c) pagal eiga (umi, poume,recidyvuojanti)

a. pagal ligos periodus: 1. Pradinė: būdingi nespecifiniai požymiai trukstant Ca: - vaikai irzlūs, prakaituoja (ypač galva), prakaitas dirgina odą ir sukelia niežulį. - Nusitrina pakaušio plaukai – rachitinė plikė. - Kaulinių deformacijų dar nėra. - Raumenu hipotonija, suglebes 2. Įsigalėjimas: požymiai ryškėja ir pasireiškia visose sistemose: • Kaulinis audinys suminkštėja, atsiranda deformacijos. - Kraniotabes – pakaušio kaulų minkštumas. Tikri¬nama paėmus vaiko galvutę ir spaudžiant pakaušį – toje vietoje įdumba. - rachitinė galva: ryškūs frontaliniai gumburai (galva kvadratinė☺ ), momenėlių kraštai minkšti ir jų užsidarymo laikas nusikelia keliems mėnesiams. NB! Del to, kad kaulai labai ploni,minksti, intensyviausia osifikacija. - Krūtinės ląsta įgauna varpo formą, įdumba krūtinkaulis - rachitiniai karoliai – šonkaulių ir kremzlės jungties sustorėjimas, nes cia intensyviai auga kaulas. Kiti: - Kai vaikas ima sėdėti, atsiranda rachitinė kupra. - Kojose būna X, O iškrypimai, pėdos deformacijos. - Rankose – rachitinė apyrankė riešo srityje. - Dantys dygsta netaisyklingai ir pavėluotai. • Odos pažeidimai: sausumas, silpni, lūžinėjantys ir pasišiaušę plaukai. • Raumenys: hipotrofija (dideli pilvai), hipotonija- 3. sveikimas 4. Recidyvai (isaugus vaikams lieka karoliai, kojos x/o)

b. Rachitas pagal sunkumą: I laipsnio = lengvo: prakaitavimas, neramumas, minkšti viduriai, praplikes, sumazejes apetitas. IIo = vidutinio: kaulinės sistemos pažeidimai ne mažiau nei 3 (pvz kraniotabes, apyrankė, karoliai) IIIo = sunkaus: raumenų hipotrofija, sunkus slopinimas, lėtas vystymasis, hepatomegalija,traukuliai (gali vystytis spazmofilija)

c. pagal eiga: 1. umus- iki pirmo pusmecio greit vystosi, ryskus pozymiai, dazniausiai pernesioti / neisnesioti vaikai, po infekciju 2. poumis- daznesnis, leciau vystosi pozymiai 3. recidyvuojantis- pastebim, gydom rachita, jis lyg isnyksta, po to vel atsinaujina

Diagnostika: 1. anamnezė (gyvenimo sąlygos, profilaktika vit.D), 2. minėti klinikiniai simptomai, 3.bioxeminai tyrimai (Ca, P, šarminės fosfatazės, parathormono, kalcitriolio koncentracija), 4.tyrimas rentgenu stipininio riešo sąnario, 5.ultragarsinis osteometrijos tyrimas.

Diferencine diagnostika: - nuo inkstu sukelto rachito - igimtos osteochondrofistrofijos – sutrikes normalus kaulu vystymasis- rachitas isnyksta per 5-6m gydant, nelieka pozymiu ar nedideli - endokrinines ligos (hipotiroze)

Rachito profilaktika skirstoma į specifinę bei nespecifinę. I. Nespecifinė dar išskiriama į prenatali- nę ir postnatalinę. a) Prenatalinė (prieš gimimą) – visos priemonės nėščiai moteriai: tinkama mityba, dienos rėžimo laikymasis, asmens higienos taisyklės. Laikantis šių taisyklių moteriai papildomas vitamino D kiekis neskiriamas, nes per didelis vitamino D kiekis gali būti pavojingas motinai ir vaisiui. b) Postnatalinė profilaktika – visos priemonės kūdikiui ir maitinančiai motinai: maitinimas, rėžimas, grynas oras, mankšta, masažas. Be šių priemonių specifinė profilaktika neefektyvi.

II. Specifinė profilaktika - skiriamas sintetinis vitaminas D. Dėl rachito paplitimo Lietuvoje specifinė profilaktika skiriama visiems vaikams pirmaisiais gyvenimo metais. - Išnešiotiesm- Vitaminas D pradedamas skirti 2-4 savaičių kūdikiams po 400-500 TV visus pirmus gyvenimo metus iki 1,5 metų, išskyrus karštus vasaros mėnesius ir kai paskirtas kvarcavimas. Per metus vaikas turi gauti 200 000 TV. - Neišnešiotiems naujagimiams vitaminas D pradedamas skirti nuo 7 paros po 1000-1500 TV kasdien iki 1,5 metų. • - 1,5 – 6 m. vaikams tikslinga skirti po 500 TV kasdien

Gydymas – tuo efektyvesnis, kuo anksčiau pradedamas. Sumažnti karvės pieno davimą, maitinti krūtimi, adaptuotais mišiniais, anksčiau įvesti mėsos produktus, būti gryname ore, masažuoti. Skiriami vit.D preparatai gydymui 500.000-800.000 TV kursui.


DANTYS Sergant rachitu, dantys dygsta 3 – 4 mėn veliau, esti silpnesni ir labiau linke ėduoniui. Raidos anomalija laikoma hiperdontija, adontija, ydinga augimo kryptis


[edit] Spazmofilija

Tai sindromas, kai organizmas negali palaikyti normalios Ca konc.kraujy, Ca konc greitai mazeja. Dažniausiai pasireiškia 5 –15 mėn. kūdikiams, sergantiems rachitu.

Klinika

1. traukuliai (diferenciacija: apskritai del hipertermijos // spazmofilija sergant rachitu // epilepsija) 2. hipokalcemija (padidėja nervų ir raumenų dirglumas) 3. pirstu sudavus tarp skruosto lanko ir lupos kampo- trukteli burnos,nosies,voko kampas – lyg n.facialis paralyzius 4. suspaudus dilbi- vaiko pirstai igauna akuserio rankos forma 5. paspaudus blauzda- peda I vidu uzsilenkia 6. Karpopedinis spazmas – suspaudus dilbi- plaštakos ir pėdų raumenų traukuliai – plaštaka įgauna “akušerio rankos” forma 7. Laringospazmas – prasidėjus laringospazmui, kūdikis kelias sekundes nekvėpuoja, išblykšta, vėliau pamėlynuoja, netenka sąmonės. Priepuolis baigiasi giliu, garsiu įkvėpimu, po kurio kūdikis pradeda verkti ir užmiega. Tarp priepuolių vaikas jaučiasi sveikas; 8. Eklampsija – pasireiškia kloniniais – toniniais traukuliais, sąmonės netekimu, cianoze, putos iš burnos, trunka kelias sekundes – 30 min., po to suprakaituoja ir užmiega.

Diagnostika.

  1. Klinikiniai, biocheminiai, rentgenologiniai rachito požymiai;
  2. Svarbu nustatyti Ca2+  kiekį kraujyje, nes jo sumažėjus prasideda traukuliai;
  3. EKG pailgėjęs QT intervalas.

Gydymas.

Prieš gydymą nustatyti Ca2+ kiekį kraujyje (!).

  1. Kai prasideda laringospazmas – sužadinti kvėpavimą (kūdikį papurtyti, apiprausti veidą šaltu vandeniu), jei nepadeda, taikyti dirbtini kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.
  2. Traukulių gydymas –natrio oksibutirato 20% tirpalo
  3. Ca2+  preparatai 
  4. Alkalozei mažinti gerti arbatą, uogų ar vaisių sultis, duoti rūgščius mišinius.

Profilaktika:

  1. grynas oras;
  2. mažiau miltinių produktų;
  3. daugiau vaisių;
  4. antirachitinė profilaktika.

[edit] D hipervitaminoze

Terapinė ir toksinė vit.D dozė nedaug skiriasi, todėl reikia sekti, kiek vaikas gauna vit.D (preparatai, maistas ar pan). Esant hipervitaminozei: - Ca kaupiasi ląstelėse ir krajagyslėse. - Mažėja KM, - blogas apetitas, - vemimas, - irzlumas, - VT sutrikimai, - odos sausumas ir pleiskanojimas. - Nukencia kepenys - Sutrinka medziagu isisavinimas - Per ankstyvas kaulu sukaulejimas - Galima neurologine simptomatika - Viduriavimas

Tuomet nutraukiamas vit.D vartojamas ir skiriamas vit.A 10.000 TV per parą 3 sav..

[edit] Fizinis kudikiu vystymasis: vyresniu vaiku ugio ir svorio prieaugio per metus normatyvai

Fizinio kudikiu vystymosi ypatumai: 1. svoris padideja per pirmus 6men po 700-800g; kitus 6men- po 400-500g per men. 2. ugis per pirmus 3men padideja po 3-4cm; dar po 3men- po 2-3cm; per kitus 6men- po 1-2cm kas menesi. Per pirmus metus ugis padideja 1.5x. Tikslesnis kudikio augimas vertinamas pagal procentilines ugio,mases, galvos apimties diagramas. 3. per pirmus 6men galvos apimtis padideja 35-44cm; per kitus 6men- tik 2-4cm 4. krutines lasta per 3men susilygina su galvos apimtimi 5. sparciai dideja skersiniai matmenys 6. kojos auga greiciau nei liemuo, padideja pedos 7. momenelis uzanka 10-18menesiais 8. kalasi pieniniai dantys – 5-9men: pirmiausiai apatiniai centriniai kandziai, po to- virsutiniai centriniai kandziai, tada- apatiniai lateraliniai kandziai. 9. NS kitimas- naujagimio galvos smegenys sveria 350-400g, pirmu metu pabaigoje- ±1000g (2/3 suaugusiu smegenu mases); mielinizuojasi ivairus laidai, formuojasi antroji signaline sistema, isryskeja charakterio bruozai 10. persitvarko ir diferencijuojasi vidaus organu darbas.

Svarbu: 1) Kūdikiai turi būti tiriami kas mėnesį. 2) kūno masę reikėtų vertinti pagal dvimates procentilines diagramas – masės priklausomybės nuo ūgio ir lyties. Ūgio ir masės santykis dar proporcingas, jeigu šiose diagramose masė esti tarp 10 ir 90 procentilių: reikėtų atkreipti dėmesį į vaikus, kurių masė didesnė nei 90 (didelė masė) arba mažesnė nei 10 procentilės (maža masė).

Vyresniu vaiku svorio ir ugio prieaugio normos:

2 metai – ūgis padidėja 11-13 cm, svoris – 2-2,5 kg 3 metai – ūgis - ~10 cm, svoris - ~ 2 kg 4 – 5 metai – ūgis 6-8 cm, svoris – 2 kg per metus 6 – 7 metai - ~6cm ir 1,5-2 kg per metus 7 – 11 metai – 5-6 cm

Puberentinis augimo šuolis (PAŠ) būdingas lytiniam brendimui. Per jį staiga pagreitėja ūgio, masės ir kitų matmenų augimas. Berniukų PAŠ 13-16m, mergaičių 11-14m. Per PAŠ berniukai per metus paauga 8 – 12cm, 6 – 12 kg; mergaitės – 6 – 10 cm, 5 – 10 kg. Berniukai vidutiniškai baigia augti 18-20m, mergaitės – 16-17m.

[edit] Vaiko tyrimo metodai, fizinis istyrimas

Apklausa: - apie vaiko liga klausinejama giminaiciu (dabartiniai skundai, dabartine liga, gyvenimo anamneze, kaip viskas vystesi, artimuju susijusios ligos, supanti aplinka, darzelis, gyvunai) Ligos anamnezė apima 4 pagr.klausimus: 1. kada ir kaip liga prasidėjo (kokie buvo bendrieji simptomai- padidėjusi t, kosulys,sloga..); 2. kokios priežastys (neretai šios žinios padeda diagnozuoti ligą); 3. eiga (jei lėtinė liga, kaip per visą sirgimo laikotarpį progresavo ar regresavo. Ar liga protarpiais aprimsta ir kiek laiko tai trunka, ar buvo paūmėjusi, ar buvę komplikacijų); 4. kur ir kaip vaikas buvo gydomas, kokie buvo gydytojų sprendimai, koks gydymo poveikis ligos eigai? (kokius vaistus, kokiomis dozėmis ir kiek laiko vartojo, gyd. efektas, pašal. poveikis.)

Gyvenimo anamnezė: a. Jei tiriamas naujagimis ar vaikas iki 3m., klausimų seka g. b. ši: 1) nėštumas – iš kurio nėštumo vaikas ir kelintas šeimoje; kaip praėjo nėštumas; ar jo metu vartojo vaistus? 2) gimdymas – kaip praėjo; ar išnešiotas gimė; ar naujagimis suriko iškart; kokia gimusio masė ir ūgis; kada pardėjo žįsti; kada išleistas namo? 3) naujagimystės periodas – kada nukrito virkštelės liekana ir užgijo bambutės žaizda; ar buvo fiziol. kūno masės sumažėjimas; geltos stiprumas ir trukmė; motinos ir kūdikio Rh faktorius; naujagimystės periodo ligos; maitinimas. 4) kūdikystės periodas – kaip didėjo ūgis ir masė; statinės ir motorinės f-jos; psichikos raida; kokie dantys išdygo pirmieji ir kada; koks maitinimas? 5) profilaktiniai skiepijimai, r-ja į juos? 6) žodžių atsarga 1-aisiais ir 2-aisiais metais; vaiko elgesys namie ir vaikų kolektyve; miegas ir jo sutrikimai. 7) persirgtos ligos(kokios ir kada?) 8) ar alergiškas? 9) bendravimas su sergančiaisiais inf-cinėmis ligomis 10) tuberkulino mėginiai, kada atlikti, jų rezultatas 11) tėvų amžius; giminių sveikata 12) paveldimos šeimos ligos; genealoginis medis; ar kiti šeimos nariai neserga ta pačia liga kaip ir vaikas? 13) buitinės sąlygos; vaiko priežiūra; jo maitinimas; ar reguliariai valgo; tėvų profesija; ar namie yra šuo, katė? Apžiūra (inspectio): apžiūrėti sergantį vaiką geriausia šviesiame kambaryje dieną. Pirmą kartą ligonis apžiūrimas visas, apnuogintas. Apžiūrint ligonį, reika įvertint: - pokyčių vietą. - būklė (patenkinama, apysunkė, sunki, l.sunki, agonija, klinikinė mirtis). - sąmonės būseną: Sąmoningo vaiko sąmonė esti aiški, sutrikusi arba pritemusi (somnolencija). Skiriamos trys nesąmoningos būsenos atmainos: stuporas (gilaus miego būsena), soporas (vaikas visiškai abejingas aplinkai) ir koma (nėra jokio atsako į išorės ir vidaus dirgiklius). - ligonio padėtis. Ji g.b. aktyvioji (ligonis pats gali keisti savo kūno padėtį), pasyvioji (pats ligonis savo padėties pakeisti negali) ir priverstinė (patogiausia, nes aprimsta skausmas, dusulys..). - kūno sandara. Iš pradžių subjektyviai sprandžiama apie vaiko ūgį, nutukimą ar išsekimą, kūdikio mitybą (hipo-, para-, normotrofiškas), po to atliekama objektyvi antropometrija. Vertinama vaiko gal¬vos forma ir dydis (hidro-, mikrocefalinė, rachitinė), krūtinės ląstos forma, taisyklinga bei ne- laikysena, eisena. - kūdikio psichomotorinė raida. Apžiūrimos veido ypatybės, išraiška, simetriškumas. Tiriamos vaiko akys (išverstakumas, akių plyšio plotis, junginės kraujosruvos, nesimetriški vyzdžiai, vyzdžių r-ja į šviesą). - vaiko oda (spalva, bėrimas, drėgnimas, lupimasis, kapilairų išsiplėtimas), - pirštai (laikrodžio stikliukų formos nagai ir būgno lazdelių formos pirštai), sąnariai (jų lankstumas, patinimas, deformacijos). - Kartais diagnostikai svarbus kvapas iš vaiko burnos. - Burnos ertmė ir ryklė visada apžiūrimos tyrimo pabaigoje.

Vaikas sėdi ant tėvų kelių (viena ranka prispaudžiamos vaiko rankos prie jo liemens, o kt ranka atlošiama vaiko galva). Švaria mentele atkeliamos lūpos ir skruostai, apžiūrima,ar nėra gleivinėjė pienligės ar aftinio stomatito požymių, ar sveiki dantys bei dantenos, ar neapsivėlęs liežuvis. Galiausiai mentele nuspaudžiama liežuvio šaknis ir kruopščiai įvertinama tonzilių būklė (paraudimas, apnašos, pūliniai folikulai, lakūnos su pūliais). Apčiuopa

1)odos paviršiaus pobūdį, tº, drėgnumą, jautrumą; 2)poodinio sl. būklę; 3)limfmazgių grupių padidėjimą, skausmingumą, stuktūrą; 4)sąnarių konfigūraciją ir judrumą; 5)kai kurių vidaus organų padėtį, dydį, santykį su gretimais organais; 6)skysčio buvimą serozinėse ertmėse ir poodyje; 7)smegenų dangalų ir pilvaplėvės dirginimo simptomus; 8)skausmingumą prisilietus ar spaudžiant.

Apčiuopa atliekama vaikui gulint ant nugaros, rankos ištiestos, kojos kiek sulenktos per kelius arba abi vienodai ištiestos. - Odos elastingumas bei poodžio tamprumas (turgoras) nustatomi, suimant pilvo odą į klostę.

Stuksenimas (percusio): Skiriami pagrindiniai garsai: normalus plaučių (girdimas ties pl.), duslus (ties beoriais organais,pvz., stuksenant šlaunį) ir timpaninis garsas (girdimas stuksenant pilvą). Atsižvelgiant į perkusijos tikslą, skiriama topografinė(organų riboms nustatyti) ir lyginamoji(paprastai pokyčiams pl-se nustatyti, lyginant simetrinių vietų garsus). Auskultacija


Fizines bukles ivertinimo variantai:

I. Darnus augimas- kai ugis normalus, t.y. atitinka amziu arba nukrypes nuo vidutinio leistinose ribose. Sio varianto vaiku fizine bukle g.b.: - vidutinio ugio - apyzemiai - apyauksciai - auksti - zemi Reiktu atkreipti demesi I mazus ar didelius vaikus, jei jie skundziasi bendra savijauta, daznai serga, t.t.amziuje neima greiciau augti; staiga suleteja/pagreiteja ju augimo greitis; ju ugis labai skiriasi nuo tevu. Gali prireikti endokrinologo pagalbos.

II. HA, kai ugis yra krastutinis (HAK) ir aiskaii neatitinka amziaus: - labai auksti - labai zemi (ypac juos stebeti)

III. Neharmoningas augimas- kai vienas ar keli vaiko rodikliai formuojasi neproporcingai ugiui (t.y. nukrype nuo ugio intervalo daugiau nei per viena ‘koridoriu’) arba vaikas per velai/anksti lytiskai bresta. Tada reiktu ivertinti ugi + nedarnaus augimo pobudi: - vidutinio ugio, svoris didelis - aukstas, veluoja lyt.brendimas

Svarbu laiku itarti uzsislepusia negalia po tuo neharmoningu augimu.


[edit] Vaiko laikysena. Skolioze

LAIKYSENA

Taisyklinga laikysena yra tuomet, kai žmogus, ypač neįtempdamas raumenų, gali tiesiai laikyti liemenį ir galvą. Laikysena atspindi žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą, emocinę būseną.

Netaisyklinga laikysena- tai spartaus augimo pasekme ar kitu stuburo ligu (skoliozes, stuburo naviku…) simptomas.

PROFILAKTIKA 1. jau nestumo metu- mama turi dometis, kaip elgtis su busimu kudikiu 2. negalima spartinti pagr.fiziologiniu procesu kaip sedejimas, gulejimas (vaikas pats turi savo pastangom to siekti) 3. draudziama vaika statyti, kol jis pats neatsistoja 4. negalima vaiko nesioti nesioklese vertikalioje padetyje, kol vaikas nesedi (kai pradeda sedeti- nesioti iki 1val); vaikstynes naudoti irgi trumpai 5. vaikui paaugus- nesuliai t.b. ant abieju peciu 6. plaukimas, manksta, masazas 7. taisyklingas,ergonomiskas sedejimas (keliai sulenkti 90o kampu). Nerekomenduojama sėdėti pakišus vieną koją po sėdyne, sukumpus, persikreipus ar susilenkus. 8. Miegoti reikia patogioje (neįdubusioje) lovoje, o pamokas ruošti esant geram apšvietimui.

Skoliozė (stuburo iškrypimas)

Skoliozė - tai stuburo išlinkimas į šoną, kuris sukelia vidinių žmogaus organų funkcijos sutrikimus.

KLASIFIKACIJA Pagal pirminio iškrypimo lokalizaciją yra skiriamos šios skoliozės formos: 1.kaklo (reta), 2.krūtinės (60-80% ), 3.juosmens, krūtinės-juosmens 4.kombinuota (“S” formos).


Komplikacijos: - Nukenčia kvėpavimo ir nervų sistema, sutrinka širdies veikla, pablogėja skrandžio ir žarnyno veikla. - gali išsivystyti ankstyva osteochondrozė arba net krūtinės ląstos bei dubens kaulų deformacija.


Diagnostika:

1. Pastatykite jį tiesiai, nugara į jus. Pečiai ir mentės kaulai turi būti viename lygyje. Tada akimis vertikaliai “nubrėžkite” tiesę nuo pakaušio iki sėdmenų vidurio. Jeigu stuburas neiškrypęs, jo linija sutampa su jūsų akimis nubrėžtąja linija. Jeigu nugaros raumenys trukdo apžiūrėti stuburą, paprašykite vaiko pasilenkti į priekį, kad išsišoktų stuburo slanksteliai. Pagal jų “grandinėlę” lengva pastebėti galimą stuburo iškrypimą.

2. Atkreipkite dėmesį į šonkaulius. Ar vaikui pasilenkus neatsiranda vadinamoji “šonkaulių kupra”, kai kairė nugaros pusė aukščiau už dešinę, arba atvirkščiai? Tai taip pat skoliozės požymis.

3. Pastatykite vaiką į save šonu. Sveikas stuburas turi būti išlinkęs į priekį ties kaklu ir juosmeniu, o atgal - krūtinės ir kryžkaulio lygyje. Gamta stuburui paskyrė panašų į spyruoklės vaidmenį, ir tik tokios formos jis gali gerai vykdyti savo funkciją. Jei pastebėjote, kad vaiko nugara lygi, kaip styga, be to, dar mentės išsiskyrusios į šalis - tai nenormalu.

4. Skoliozės požymis yra ir vadinamoji talijos trikampių asimetrija. Paprašykite vaiką laisvai nuleisti rankas ir palyginkite erdves tarp rankų ir šoninio liemens paviršiaus.

Jei pastebėjote bet kokią asimetriją - tai ligos požymiai.

  • .Diagnozė patikslinama atlikus rentgenogramą priekinėje bei šoninėje projekcijoje ligoniui stovint, nes tik stovint rentgenogramose yra tikrasis iškrypimo kampas

Skoliozes priezastys: 1. paveldimas polinkis 2. asimetrine apkrova del skirtingo koju ilgio: - kojų ilgio asimetrija 0,5 cm paaugliui, kurio ūgis 170 cm, gali nulemti pradžioje šoninį stuburo pasvirimą iki 10o - Esant kojų asimetrijai, laikysena koreguojama pado įdėklu, kuris išlygina kojų ilgio skirtumą. - negydant- išsivystyti šoninis stuburo iškrypimas, tai vėliau nulemia kraujo apytakos, kvėpavimo, virškinimo ir estetinės išvaizdos problemas. 3. neteisingai islaikoma kuno padetis Jei vaiko mokyklinis suolas ar rašomasis stalas nepritaikyti jo ūgiui, ieškodamas patogios pozos vaikas tiesiog priverstas kūprintis arba linkti į šoną.

Skoliozė turi keturias stadijas:

1. Pirminė, kai stuburas iškrypęs 5-10 laipsnių. 2. Stuburas nuo normos nukrypęs 11-30 laipsnių. 3. Iškrypimas 31-60 laipsnių kampu. 4. Aukščiausia stadija, kai iškrypimas daugiau nei 61 laipsnis.

GYDYMAS Jei vaikui nustatyta skoliozė, jam negalima sportuoti, prieš tai nepasikonsultavus su gydytoju. Dideli fiziniai krūviai gali dar labiau susilpninti stuburą. 1.Konservatyvūs gydymo metodai (stabilizacija, ištiesinimas) efektyviausi aktyvaus vaiko augimo periodu (iki 12-14 metų) ir tik I-II ligos stadijose. 2.Gydant taikomas visas veiksmų kompleksas: manualinė terapija, gydomasis masažas, kartais net kojų asimetrijos korekcija. 3. III-IV skoliozės stadijos iškrypimų visiškai išgydyti paprastai neįmanoma. Skoliozę gydo chirurgas ortopedas


[edit] Odos ir poodzio bukles ivertinimas

Vertiname: 1. riebalinis poodžio sluoksnis(normalus, padidėjęs ar sumažėjęs jo kiekis), suėmus klostę nustatomas jos storis (N – 1,5 cm). Matuojam virš dvigalvio ar trigalvio žasto raum, po mente, virš klubakaulio. Nustatinėjam: • Konsistenciją: 1. Turgoras – aud. stangrumas, įsitempimas ciupdami slaunies vidini pav. ↓ dėl: 1) blogos mitybos 2) intox, 3)vemiant, 4) viduriuojant. 2. Sustingimas – rieb. poodžio sl. sustandėjimas. ↓ : 1) netekus skysčių, 2) ↓to (saltis) 3) sergant sklerodermija, dermatomiozitu. 3. Pabrinkimas (edema) g.b. vietinis (pvz dėl užd, alergijų), difuzinis (inkstų, kepenų ir kt patolog) • Dermografizmą – būna baltasis ir raudonasis (perbrauki kietu daiktu ir žiūri kokia spalva) • Elastingumas odos – suimam klostę ties bamba, jei paleidus tuoj išnyksta – N • Spalva: 1. fiziologinis odos kataras (kai nuvalius varškinį dangalą oda parausta, o po to įgauna melsvą atspalvį. 2. Fiziologinė naujagimių gelta (dėl gliukuroniltranzferazės trūkumo pilnai nesuskaidomas laisvas kr. bilirubinas). Jei pagelto dėl maisto – bus geltoni ir delnai. 3. išblyškusi – anemija 4. Bronzine – Adisono liga (antinksciu npk) 5. melsva- oksiHb trukumas, galuniu cianoze, methemoglobnemijos

• Paraudimas: 1. fiziologinis – susijaudinus, esant ↑ aplinkos to 2. liguistas – eritrocitozė, ↑to 3. ribotas – SRV 4. vietinis – užd. židinys.

• Odos pigmentaciją: - Strazdanos, - bendroji pigmentacija (paveldima, soliarinė)

• Bėrimai. Būna infekcinės, alerginės kilmės.. 1) Dėmė (macula) : a) kr.jagyslinės (rozeolė, eritema, eritrodermija; b)uždegiminės, c) neuždegiminės kilmės. d) hemoraginės – į aud. patenka erit. dėl kr.gyslių plyšimo, laidumo ↑ ar sutrikus kr. krešėjimui (petechijos, purpuros, ekchimozės, hematomos; Būna sergant: - meningokokemija, - hemoraginiu vaskulitu, - trombocitopenine purpura, - tymais, - skarlatina, - rau¬doniuke e) pigmentinės (rudmės, rudieji plokštieji apgamai, 2) Papulė –Būdinga tymams, raudoniukei, hemoraginiam vaskulitui. 3) Gumbelis – pupe¬lės/riešuto dydžio kietas iškilimas. Būna sifilio, tbc, raupsų atv. 4) Mazgas (nodus) – standus, riešuto - kiaušinio dydžio. Nekrozė→opa→randas . Pvz. guma (sifilinė) 5) Pūkšlė (urtica) – ribotas rausvas ar baltas uždegiminis odos pabrinkimas. Dėl ↑ kapiliarų sienelių laidumo. 6) Pūslelė (vesicula) – tuštuminis 1-5 mm epidermio pakilimas su seroziniu ar seroz. – kr. skysčiu. Gali rezorbuotis, sudžiūti į šašą, plyšti ir virsti erozija, virsti pūlinuku (inf.). Būna Herpes, egzemos, vėjaraupių atv. 7) Pūslė - didelis tuštuminis epidermio pakilimas su seroziniu skysčiu. 8) Pūlinukas – pūslelė su pūliais. Jei susijęs su rieb.liauka – acne, jei su plauku – folikulitas ir pan

9) Cista – giliaus esantis darinys su j.a. kapsule ir kietu ar skystu turiniu.

• Antriniai bėrimo elementai: - pleiskanos, - šašai, - erozijos (užgyja be rando), - opos (visada lieka randas), - fisūra (paviršinė odos įplėša)…

[edit] Periferiniu limfmazgiu grupes, ju palpavimas

Periferiniai (išoriniai) limfmazgiai yra kaklo, pažastų ir kirkšnių, pazandes srityse, juos lengva apčiuopti, kai jie padidėja.

Limfmazgiu padidejimas g.b.: a. generalizuotas (umine leukoze, tbc) b. lokalus (lokali liga)

Limfinės sist. tyrimo metodai 1.Limfmzg tirti taikoma slystamoji apčiuopa (iš 2 pusių, sukamaisiais judesiais, švelniai spaudžiant). 2. Nustatomas: - limfmzg dydis (lyginame su kruopos, riešuto dydžiu ir pan), - kiekis, - paslankumas, - santykis su oda, riebaline poodžio ląsteliena, vieno su kitu, - skausmingumas, t°, - konsistencija (ūmus užd. – minkšti, lėtinis – standūs).

Sveikiems vaikams užčiuopiam ne daugiau 3 grupių (pažandiniai, pažastų, kirkšnių) limfmzg.

Čiuopimo seka: pakaušiniai – paausiniai – pasmakriniai – pažandiniai (lengvai čiuopiami sveikam, reik nesumaišyt su seilių l.)– priekiniai kaklo (čiuopiami sveikam) – užpakaliniai kaklo – antraktikauliniai – porakti¬kauliniai – pažasties – alkūnės – krūtinės – kirkšnies (čiuopiami sveikam) – pakinklio – tarpuplaučio – pilvo.

[edit] Serganciu vaiku slauga

1.Planuojant slaugomo ligonio mitybą, būtina atkreipti dėmesį į: o amžių, o lytį, o kūno masę, o ligą ar ligų grupę, o kramtomojo aparato būklę, o galimus rijimo sutrikimus, o mitybos įpročius (kokį maistą mėgsta, kada įprastai valgo, gal vegetaras), o alergiją maisto produktams, jų toleravimą (pvz., ar toleruoja pieno produktus), o taip pat gydytojo rekomendacijas.

2. reikėtų paciento ar jo artimųjų paklausti: o ar būna pykinimo, vėmimo priepuolių, kas juos provokuoja, ar yra maisto produktų, kurių kvapas ar vaizdas sukelia šleikštulį ir pan.; o ar vargina pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas; o kaip kinta kūno svoris pastaruoju laiku, koks apetitas; o koks paciento regėjimas, skonio jutimas, ar jis domisi maistu.

3. Svarbu koks ligonio fizinis aktyvumas, kokia ligos fazė (fiziškai aktyvesniam ligoniui, karščiuojant, esant aktyviai ligos "sunaudojimo" fazei, pvz., sergant sepsiu, ligos gijimo fazėje reikalinga didesnis kaloringumo dieta). Įprastai užtenka gauti 2000-2500 kcal per parą, jei nėra kitų rekomendacijų. 4. Jei ligonis pats nevaikšto, reikia pasirūpinti, kad jam valgyti būtų patogu. Jei galima, ligonį pasodinti, pasirūpinti, kad būtų patogiai atsirėmęs. Jei valgo lovoje, būtų patogu turėti specialų žemą lovoje pastatomą stalelį. 5. Ligoniui, kuris negali gerai kramtyti, maistas turi būti atitinkamai paruoštas – trintas, maltas ir pan. Svarbu, kad valgydamas ligonis neužspringtų, todėl girdyti ar maitinti šaukšteliu reikia sėdintį, ant šono gulintį ligonį. 6.Jei ligonis blogai ryja, springsta, rijimas labai skausmingas (pvz., labai pažeista burnos gleivinė), pasakykite gydytojui – galbūt tikslinga įvesti zondą į skrandį.


[edit] Naturalus maitinimas, jo privalumai

Natūralus maitinimas. Pats tinkamiausias kūdikio maistas, tenkinantis energijos ir beveik visų maisto medžiagų poreikį, ypač pirmąjį gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Natūraliai maitinamas (žindomas) kūdikis gerai auga, esti atsparesnis įvairioms ligoms. Motinos pienas yra: 1. biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta, atsižvelgiant į kūdikio poreikius. 2. Neišnešiotą kūdikį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą. 3. Pieno sudėtis kinta net žindymo metu: - iš pradžių pienas liesokas, vėliau tampa vis riebesnis, - baigiant jame atsiranda vadinamasis sotumo veiksnys. 4. Motinos pienas yra sterilus, reikiamos temperatūros. 5. Motinos pieno baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis 1/3/6 arba 1/2/4. 30-50% baltymų sudaro albuminai, turintys nepakeičiamų amino rūgščių. 6. Motinos piene yra taurino, kuris būtinas NS raidai, hormonų, baltymo laktoferino, kuris perneša geležį, esančią piene, į kraują. 7. yra lipazės, kuri padeda skaidyti pieno riebalus, bei β- laktozės, kuri skaldoma sudaro palankias sąlygas bifidobakterijoms. 8. Iš motinos piene esančio cholesterolio gaminami hormonai, tulžis. 9. Maitinimas motinos pienu- tai lyg pirmasis vaiko imunizavimas. Šis pienas turi bifidofaktorių, visas imunoglobulinų grupes. Ypač svarbu IgA. Patekęs į kūdikio žarnyną, jis sudaro barjerą, pro kurį neprasiskverbia įvairūs mikroorganizmai. 10. Žindymas taip pat yra motinos ir vaiko bendravimo pagrindas, be to, toks maitinimo būdas yra ekonomiškiausias. 11. Žindomi kūdikiai yra atsparesni ligoms, jų dantys rečiau pažeidžiami ėduonies. Be to, žindymas naudingas ir motinai- naujagimio čiulpimas skatina oksitocino skyrimąsi- tai skatina gimdos raumenų susitraukimą, todėl yra mažesnis kraujavimo pavojus po gimdymo.

Maitinimo krutimi principai:

• pirmąjį kartą žindyti reikia ne vėliau kaip 30 min. po gimdymo. Motinos ir vaiko sąlytis per odą turi būti ne trumpesnis kaip 30 min. • jei nėra medicininių indikacijų, papildomo maisto naujagimiui neduodama. • maitinimo režimą pasirenka pats kūdikis. • ne vėliau kaip 1 val. po gimdymo, motina ir vaikas perkeliami į bendrą palatą. Palatoje motina su kūdikiu turėtų būti ištisą parą. • naujagimiui neduodama nei buteliuko, nei čiulptuko, nes motinos pienas per pirmus 4-6 mėn. patenkina visus kūdikio poreikius. *.Per pirmąsias dienas po gimdymo pasirodo priešpienis (colostrum)- 1. tirštas, gelsvas, lipnus skystis. 2. Savo sudėtimi jis kiek skiriasi nuo subrendusio motinos pieno: - jame 2 kartus daugiau baltymų, - 1,5 karto daugiau mineralinių medžiagų, - 2 kartus mažiau riebalų, - 1,5 kartų mažiau laktozės. - Priešpienyje gausu antikūnų, fagocitų, hormonų, fermentų, vitaminų, ypač A, D, B12, Ig A, kuris saugo organizmą nuo infekcijos. Ig A neprasiskverbia pro placentą, o kūdikio organizmas po gimimo dar jo nesintezuoja. - Priešpienyje yra “gyvų” leukocitų, kurie žarnyne sintezuoja ir išskiria antikūnus. - Priešpienyje yra daugiau apsauginių veiksnių: lizocimo, laktoferino, taip pat arginino ir triptofano.

3. Iš pradžių priešpienio skiriasi nedaug- nuo kelių lašų iki 5-10 ml. Po gimdymo priešpienis skiriasi 4-5 dienas, vėliau jis keičiasi į pereinamąjį pieną. Maždaug 3-ą sav. jį keičia subrendęs pienas.

MOTINOS PAREIGOS: 1. Nuo motinos mitybos nemaža dalimi priklauso pieno gamyba ir maistinė vertė. Per parą ji turėtų gauti 120-130 g baltymų, 120 g riebalų, 450-500 g angliavandenių. Jos maisto energetinė vertė padidėja 700-1000 kcal ir per parą siekia 3000-3500 kcal. 2. Skysčių per parą reikėtų išgerti 2-2,5 l. 3. Žindančiai motinai negalima vartoti svaigiųjų gėrimų ir rūkyti.

Natūralaus maitinimo kontraindikacijos- kai kurios motinos bei kūdikio ligos. Motinos ligos: • sunkios inkstų ligos su IFN. • piktybiniai navikai. • sunkios širdies ligos. • psichikos ligos. • infekcinės ligos, AIDS, sifilis ir kt.

Naujagimio ligos: • sunkūs smegenų kraujotakos sutrikimai • hemolizinė naujagimių liga (maitinti kitos motinos pienu).

Maitinimo principai: 1. Naujagimis maitinamas pagal poreikius, t.y. 6-10 kartų per parą. 2. Maisto kiekis 7-8 dienų naujagimiui paskaičiuojamas pagal Finkelšteino- Turo formulę: PMK = 70 (80)·n PMK- paros maisto kiekis; n- gyvenimo diena; 70- jei kūno masė < 3200g; 80- jei kūno masė > 3200g. 3.Nuo 10 gyvenimo dienos paros maisto kiekis skaičiuojamas taip: Iki 2 mėn.- 1/5 kūno masės (600-900 ml). 2-4 mėn.- 1/6 kūno masės (800-1000 ml). 4-6 mėn.- 1/7 kūno masės (900-1000 ml).

> 6 mėn.- 1/8 kūno masės (1000-1100 ml).

4. Metų pabaigoje- 1/8-1/9 kūno masės (1000-1200 ml). Žindomam kūdikiui neduodama vandens, gliukozės tirpalų, sulčių ir tyrelių, nes pirmuosius 4-6 mėn. patenkina visus jo poreikius.


[edit] Misrus ir dirbtinis maitinimas. Adaptuotieji misiniai

Papildomas maitinimas (mišrus). 1. Kai motinos pieno nepakanka, taikomas papildomas maitinimas. 2. Namuose pagaminti karvės pieno mišiniai visada yra blogesnės kokybės nei motinos pienas ar adaptuoti mišiniai. 3. Šviežių vaisių, uogų, daržovių sulčių kaip papildomo maisto, pradedama duoti, kai trūksta motinos pieno, ne anksčiau kaip 3-4 mėn., praėjus 10-14 dienų nuo maitinimo adaptuotu mišiniu pradžios. 4.Pirmą dieną sulčių duodama 4-12 lašų. Sultys gaminamos prieš vartojimą. Neduotina vynuogių sulčių, nes pučia pilvą. 5. Kūdikiams ir vaikams iki 2 m. neduodama suaugusiems skirtų konservuotų sulčių. Po 2-3 sav. nuo sulčių davimo pradžios duodama trinto obuolio, slyvų, pomidorų (be sėklų) tyrės. Namuose su adaptuotu mišiniu pagamintos daržovių tyrės geriausia duoti ne anksčiau kaip 6 mėn. 6.Prie kiekvieno naujo patiekalo pratinama palengva, iš pradžių duodama nedaug. Reikiama tyrės, kruopų košės porcija pasiekiama per 15-20 dienų. Prie naujo patiekalo nepratinama, jei kūdikis tuo metu serga, yra po skiepų ar jam dygsta dantys. 6 mėn. galima duoti mėsos tyrės- labiau tinka liesa galvijų mėsa, triušiena. 7 mėn.- •avižų,miežių, grikių, sorų košė; • aliejus (nerafinuotas); • sviestas (nesūdytas be priedų); • varškė (speciali kūdikiams). 8 mėn.- •kietai virto vištos kiaušinio trynys; •karvės (ožkos) virintas pienas. 9 mėn.- •manų košė (ne dažniau kaip 2 k/sav.); •balta duona. 10-12 mėn.- •mėsos kukuliai (vietoj mėsos tyrės); •žuvis (virta piene; 2-3 k/ sav.); •suaugusių maistas (mokoma kramtyti).

Dirbtinis maitinimas. Pieno mišiniai: • adaptuoti- gerokai kokybiškesni, fiziologiškesni už neadaptuotus mišinius. Jie neatstoja motinos pieno. Todėl pieno ir sojos baltymų pagrindu pagamintų mišinių skiriama tik tuomet, kai neįmanoma maitinti krūtimi.

Išnešiotų naujagimių APM klasifikacija: • Karvės pieno baltymų pagrindu pagaminti APM • Sojos batymų pagrindu pagaminti APM(baltymo 19-22 g/l, Isomil, Nan Soya) • Hidrolizuoto baltymo pagrindu pagaminti APM(išrūgų baltymų hidrolizatai – Pepti junior; kazeino hidrolizatai. Indikacijos – maisto alergijų gydymo profilaktikai, trumpos žarnos sindromui, Krono ligai gydyti). • Elementiniai mišiniai(tik aminorūgštys, nėra baltymų. Indikacijos – maisto alergijų gydymas, kuomet nepadeda sojos mišiniai ar hidrolizatai; Krono liga. Neocate, Neocate Advance).


Pramoniniu būdu tai pat gaminami specialios paskirties mišiniai, pvz.: • mišiniai, skirti neišnešiotiems naujagimiams (jų neduodama išnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams). Neišnešiotiems naujagimiams skirtuose mišiniuose(Preaptamil su LCP, Alprem) yra: o Mažiau laktozės o Daugiau trigliceridų 10-50% o Išrūgų kazeino = 60:40 o Daugiau Na, Ca, P, Fe(2mg/kg/p) o Daugiau vitaminų A, D

• sojos mišiniai- juose nėra karvės pieno baltymų, jie skiriami alergijos šiems baltymams profilaktikai. Jų duodama tiems kūdikiams, kurių vienas ar keli šeimos nariai netoleruoja karvės pieno baltymų. • gydomieji mišiniai- jie skirti kūdikiams, sergantiems įvairiomis ligomis, maitinti. Juose esti mažiau arba išvis nėra tam tikrų maisto medžiagų (pvz.: laktozės), baltymų molekulės hidrolizuotos į įvairaus ilgio peptidus ar amino rūgštis, riebalai suskaldyti į įvairaus ilgio grandinių trigliceridus ir riebalų rūgštis. Kai kuriuose padidintas energijos kiekis. ! Svarbiausia neduoti kūdikiui (iki 1m.) namuose pagamintų karvės pieno mišinių ir karvės pieno.


[edit] Racionalaus maitinimo reiksme vaiko vystymuisi. Vyresniu vaiku maitinimo principai.

Vyresnio vaiko maitinimas: racionali mityba yra tokia, kai vaikas gauna visų jo organizmui reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kurie geriausiai įsisavinami. Dėl netinkamos mitybos: 1. mažėja apsauginės organizmo savybės, silpnėja vaiko atsparumas, jis greičiau suserga. 2. Jei trūksta baltymų – raumenų, kūno manė, ūgis, krūtinės apimtis mažesnė už tinkamai maitinamo vaiko. 3. Per gausiai maitinant vaiką, sparčiai didėja kūno masė, vaikas tampa nejudrus, nesugeba atlikti fizinių pratimų, vengia fizinio krūvio, kyla pavojus atsirasti cuk¬riniam diabetui, nutukimui, plokščiapėdystei. 4. Su augaliniu maistu gaunama daugiau angliavandenių, kurie len¬gvai skyla ir teikia energijos, lengvai įsisavinamų riebalų, turinčių daug nesočių r.r., vandenyje tirpių vitaminų, mineralinių druskų (ypač Ca). 5. su gyvuliniu maistu gaunama visaverčių baltymų, sočiųjų r.r. turinčių riebalų ir juose tirpstančių vitaminų. 6. Antraisiais gyvenimo metais ir vėliau tolygiai didėja virškinamojo trakto gebėjimas virškinti ir įsiurbti įvairias maisto medžiagas, vaikas geriau junta skonį, kvapą, pradeda kramtyti, nes išdygsta krūminiai dantys.

1-1,5m amžiaus vaikas maitinamas 5-4k per dieną, paros apimtos 1100-1200ml, kiekvienos porcijos 200-300ml, energetinė vertė 1200kcal.. 1,5-3m vaikai valgo 4k per dieną, paros apimtis 1300-1400ml, energetinė vertė 1400kcal. Mažiems nereiktų duoti gubaus, sunkiai viršinamo maisto. 3-7m vaikas maitinamas 4k per dieną, energetinė vertė 1700kcal. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jo fizinis aktyvumas sumažėja, lėtėja medžiagų apykaita, maiste turėtų būti daugiau skaidulinių medžiagų. 7-11m vaikas valgo 4k per dieną, bendras paros kiekis 2l, energetinė vertė 2030kcal. Baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. 11-14m vaikas valgo 4k per dieną, suvalgo 2,5l, maistas toks pat kaip ir suaugusiųjų. Berniukams būtina gauti 2420kcal, mergaitėms 2200kcal per parą. Paaugliai turi gerti pakankamai (ne mažiau 500ml) pieno ar jogurto, valgyti mėsos patiekalų, daug šviežių vaisių, daržovių, mažiau miltinių produktų. „Reiktų atsisakyti kaloringo tačiau nepilnaverčio „maistalo“, siūlomo greito ir pigaus pasisotinimo restoranuose, kaip antai „McDonaldse“ ir į jį panašiuose“☺☺☺☺☺ Maisto produktų piramidės pagrindiniai sveikos vaiko mitybos principai: pagrindas – neriebūs, nesaldūs duonos, kruopų miltų gaminiai; antroji pakopa – daržovės ir vaisiai; trečioji – pieno, mėsos, žuvies patiekalai, kiaušiniai, riešutai; smaigalyje – riebalai ir saldumynai.

Sveiko vaiko mitybos įvertinimas: - sveikas vaikas būna linksmas, trykštantis energija, gerai nusiteikęs, judrus. - Fizinis išsivystymas ne mažesnis kaip 50 procentilių, vidaus organuose nėra liguistų pokyčių, - retai, ne dažniau kaip 2-3k per metus serga ūmine liga, kuri trunka ne ilgiau 7d. - Netinkamos mitybos požymiai – neramumas, dirglumas, nepastovi nuotaika, greitas nuovargis, blogesnis mokymasis. Susergama lyg ir be priežasties, liga trunka ilgiau, kraujyje stebima alimentinė mažakraujystė, atsiranda apetito iškrypimų (vaikas valgo kreida, žalią bulvę), greitai pavargsta, atsilieka fizinė vaiko raida, kūno masė neatitinka ūgio.

Pagrindiniai sveikos mitybos principai: 1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. 2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 maistinių medžiagų. 3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis.


[edit] Letiniai mitybos sutrikimai: hipotrofija, paratrofija. Hipotrofijos laipsnio nustatymas. Nutukimas.

Hipotrofija Įgimta ir įgyta. Čia bus apie įgytą. Etiologija: - kokybinis ir kiekybinis mitybos nepakankamumas, - infekcinės ligos, - toksiniai veiksniai (hipervitaminozė D); - bloga kūdikio priežiūra – miego stygius, mažai gryno oro, per šilta apranga, teigiamų emocijų stygius. - Endogeninės priežastys – įgimti sklaidos trūkumai, fermentopatijos, malabsorbcijos sindromas, įgimti CNS pažeidimai, paveldimosios imunodeficitinės būklės, endokrininės ligos, - gimdymo trauma, neišnešiotumas.

Patogenezė: 1. sutrinka virškinimo liaukų fermentų veikla, 2. sutrinka įsiurbimo procesai žarnyne, 3. atsiranda disbakteriozė, 4. sumažėja maisto medžiagų kraujyje, 5. padidėja azoto išskyrimas su šlapimu, 6. atsiranda ketonemija ir acidozė, dehidratacija, hipovolemija, mažakraujystė (dėl Fe ir kitų mineralų stokos), 7. sutrinka kaulėjimo procesai, sutrinka nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų veikla, kepenų funkcija ir termoreguliacija, silpsta imunitetas.

Klinika: kūno masės sumažėjimas. 3 laipsniai: I, II ir III. I° - - kūno svoris sumažėja 10-20%, - kūdikio nervų ir psichikos raida nesutrinka (būna tik šiaip „nedaėdęs“☺) - pilvo ir galūnių poodinis riebalinis sl beveik nesumažėjęs - blyški oda, sumažėjęs turgoras II° - - sumažėja 20-30%, - sulėtėja nervų ir psichikos raida, sumažėja atsparumas ligoms. - Pilvo ir galūnių poodinis riebalinis sl beveik išnyksta, veide- tik sumažėja - Oda blyški, sausa, galima suimti į raukšlę, sumažėja elastingumas odos - Gleivinė sausa, rausva - Ryški raumenų hipotonija, dažnas raugėjimas - Dažnas viduriavimas - Mažai išmatų III° - - >30% , - dažnos pūlingos infekcijos. - Išnyksta galūnių, pilvo, veido poodinis riebalinis sl - Oda blyški, pilkšva, sausa, susiraukšlėjusi - Gleivinė sausa, ryškiai raudona - Dažnas viduriavimas - Permaitinus vaiką pienu- išmatos sausos, birios,pilkšvos, puvėsių kvapo, šarminės r-jos - Pilvas išpūsta

Gydymas: 1. būtina pašalinti priežastį, 2. stimuliuojanti medikamentinė terapija; slopinti antrinę infekciją 3. svarbi dietos terapija (kūdijkis turi gauti daugiau maisto medžiagų). • I° maitinimas apskaičiuojamas reikiamam kūno svoriui, atsižvelgiant į pagrindinių maisto medžiagų ingredientų poreikį. • II° baltymai ir angliavandeniai apskaičiuojami atsižvelgiant į reikiamą kūno svorį, o riebalai į vidutinį (faktinis + 20%). • III° baltymai ir angliavandeniai per pirmas 2 gydymo savaites apskaičiuojami atsižvelgiant į vidutinį kūno svorį. Maisto kaloringumas pamažu didinamas. Skiriami virškinimo fermentai, žarnyno eubiotikai, vitaminai, masažas. Dietoterapija: Kaloringumas didinamas po truputį iki 150cal kg per parą. Jei vaikas dar maitinamas natūraliai, jiem baltymų duodame iki 3g, o dirbtinai maitinamiem- iki 5g kg kūno masės (pvz papildomai duoti iki 10g varškės 2-3x/d). Kalorijas didiname nuo angliavandenių (iki 15g); tada riebalais- iki 6g kg kūno masės. - tikriname masės kreivę - virškinimo sist.r-ją - vandens balansą - sumažėjus viršk.ferm.veiklai skiriami: skrandžio sulčių, pepsino su HCl, pankreatino po 0.2g 2-3k/d - vitaminai: A, B, PP, E. C; D-atsižvelgiant į rachito požymius (iki 3000VV/p)

Profilaktika: - sisteminga kūno masės kontrolė - ūminių , lėtinių infekc.ligų profilaktika

Paratrofija. Svoris 15% daugiau normalaus svorio. Sutrikusi mytyba.

Etiologija: 1. permaitinimas angliavandeniais, kai duodamas per didelis mišinio kiekis. 2.Duodama per daug košių, per saldaus maisto. 3.G.b limfinė hiperplazija ar eksudacinė diatezė.

Klinika:

1.oda blyški, suglebusi, sausa.

2.Raumenų hipotonija, 3.hipovitaminozės požymiai, 4.neramiai miega. 5.Būdingi rachito požymiai, 6.sumažėjęs atsparumas infekcijoms. 7.Nepastovūs viduriai. 8.Poodinis riebalinis sluoksnis padidėjęs, sergant greitai netenka netenka svorio.

Diagnostika: • anamnezė; • tiriant kraują – anemija. Gydymas: 1. subalansuoti dietą. Tinka rūgštūs mišiniai – jogurtai, kefyras. Apriboti alergiškiems vaikams, juos gali išberti; 2. masažas, grūdinimas, pasivaikščiojimai gryname ore; 3. vitaminoterapija.

Nutukimas Kai KSI (kūno svorio indeksas) viršija 97 procentilę pagal amžių ir lytį. Etiologija: 90% idiopatinė; endogeninė kilmė – hormoninis, genetinis. Idiopatinis nutukimas – didelė paveldimumo reikšmė, aplinkos salygos (mažėja fizinis aktyvumas, valgoma daugiau energijos ir riebalų turinčio maisto, psichiniai ir socialiniai veiksniai). Endogeninis nutukimas – hormoninės kilmės (hipotiroidizmas, Kušingo sindromas, pirminis hiperinsulinizmas), genetinės kilmės (Turnerio, Coheno, Sotoso sindromai), leptino ir jo receptorių pokyčiai. Patogenezė: gaunama per daug energijos (daugiau, nei sunaudojama), labai svarbu apetitas, Kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje didėja riebalinių ląstelių skaičius. Vėliau jos tik hipertrofuoja. Atrastas nutukimo geras, jo produktas leptinas mažina apetitą. Nutukimas gali būti androidinio (visceralinio) ir ginoidinio (poodinio) tipų. Pavojingesnis yra pirmasis (atsiranda kepenų steatozė, steatohepatitas). KSI: 18,5-24,9 – normalus 25-29,9 – antsvoris 30-34,9 – I laipsnio nutukimas 34,9-39,9 – II laipsnio nutukimas ≥40 – III laipsnio nutukimas


Komplikacijos: 1. Psichikos problemos: depresija, savigarbos stoka. 2. Kvėpavimo nepakankamumas: apnėja, Pikviko sindromas. 3. Ortopedinės ligos: asepsinė šlaunikaulio galvutės nekrozė. 4. Metabolinės ligos: hiperlipidemija. 5. Endokrininės ligos: nuo insulino nepriklausomas diabetas, kiaušidžių policistozė. 6. Kepenų ligos: steatozė, steztozinis hepatitas, tulžies pūslės akmenligė. 7. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: hipertenzija, aterosklerozė. 8. CNS ligos: smegenų pseudonavikas. 9. Navikinės ligos: krūties, storosios žarnos.


Gydymas: ilgas. Pradedamas vyresniems nei 3m vaikams. 1. Dieta: energijos blokas, baltymus tausojanti, modifikuota greita dieta. (225-600cal mažiau nei įprasta) 2. Fiziniai pratimai. (aerobiniai pratimai- dviratis, vaikščiojimas,tenisas) 3. Elgesio modifikavimas. (įtikinti, kad viskas priklauso nuo jų) 4. Chirurginis gydymas (vaikams nerekomenduojamas). 5. Vaistai (vaikams nerekomenduojama). Turi taikytis visa šeima

Klinika: - mažiau judrūs - greitas nuovargis - dusimas - širdies dažnas plakimas - skausmas širdies plote - plaučių ligos dėl silpno imuniteto


[edit] Kudikiu ir vaiku poreikis pagrindinems maisto medziagoms, mikroelementams, vitaminams. C hipovitaminoze

Vitaminų svarbu gauti kasdien tiek, kiek yra būtina augančiam organizmui. Vitaminų trūkumas ypač jaučiamas rudeni ir pavasari, todėl tuo metu naudinga jų pavartoti. Be to, bloga ekologinė situacija, protinių, psichologinių ir emocinių apkrovų didėjimas, kurį patiria vaikai per mokslo metus, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poreikį.

Dar viena klaida, kurią daro tėvai, tai vartojamų vitaminų skirstymas. Jeigu būtų galimybė, reiktų atlikti atskirą tyrimą, kurio metu būtų nustatytas vaiko vitaminų statusas, tačiau tai brangiai kainuoja. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kyla didelė avitaminozės rizika, geriausiai būtų vartoti kompleksinius vitamininius preparatus.

Vitaminų papildai neatstos visavertės subalansuotos mitybos, tačiau, deja, daugelis vaikų maitinasi ne taip kaip derėtų. Todėl reikėtų pavartoti polivitaminų su mikroelementais. Šie vitaminai gerina vaiko imuninę sistemą. Jų reikėtų gerti 4 - 8 savaites. Jei vaikas yra alergiškas, geriau duoti vitamino C ar A, bet prieš tai būtina pasitarti su gydytoju.

Renkantis vitaminus reikia įvertinti, ar vaikas sveikas, ar serga lėtine liga, alergija, ar turi antsvorio, ar yra hiperaktyvus, paauglys ar pradinukas. Kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus, kadangi jo kepenys ir inkstai dar vystosi, taigi nesubalansuoti vitaminai arba labai didelės jų dozės gali pakenkti.

Be to reiketų nepamiršti, jog vitaminų poreikis padidėja persirgus infekcinėmis ligomis, po traumų ar operacijų. Vitaminų reikia intensyviai dirbant, mokantis, sportuojant.

Kompleksus, kuriuose atskirų vitaminų dalys sudaro 30-50 proc. rekomenduojamos normos, galima vartoti nuolat ir ilgą laiką. Reikiamą vitaminų kiekį organizmas sukaupia tik per 3-4 mėnesius. Tokių polivitaminų pavyzdys yra sausi koncentruoti gėrimai. Kompleksus, kuriuose dozės yra artimos rekomenduotinai dienos normai, reikia vartoti mėnesiniais kursais (per mėnesį vitaminai organizme pasiekia reikiamą lygį), o vėliau pereiti prie kompleksų, kuriuose dozės mažesnės.

Jei vaikas karščiuoja, jis nenori valgyti, tad organizmas per mažai gauna vitaminų ir mikroelementų.

Tiesa. Vaikui karščiuojant, sunkiai sergant, pats organizmas mažina geležies patekimą į organizmą, nes ji reikalinga ir bakterijoms daugintis. Organizmas moka apsisaugoti ir gražiai reguliuoti, ką pasiimti. Todėl vaikui sergant nebūtina jam brukti vitaminų, geriau jų vartoti pasveikus.

Vit.C hipovitaminoze

1. skorbutas, iki XVIII a. buvęs dažniausia jūreivių mirties priežastimi. Skorbuto požymiai: - nuovargis, - apatija, - sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis - jungiamojo audinio pažeidimas, - negyjančios žaizdos, - kraujavimas iš nosies, sutinusios dantenos, - saldokas burnos kvapas. 2. persišaldoma, 3. gleivinė tampa jautresnė, 4. gali sutrikti miegas, 5. depresija

Trukumas del: - blogos mitybos - Antibiotikai ir migdomieji vaistai (barbitūratai) sutrikdo vitamino C apykaitą, todėl vartojant šiuos vaistus vitamino C poreikis didėja.

[edit] Vaiku kvepavimo organu sistemos ypatumai; kvepavimo daznio priklausomybe nuo amziaus

YPATUMAI: 1. Vaikui būdingas intensyvus bronchų ir plaučių augimas bei formavimasis, lemiantis jo organizmo specifišką reakciją į išorinius veiksnius. 2. Vaikų kvėpavimas yra paviršutinis, negilus, plaučiu gyvybinis tūris nedidelis. 3. Krūtinės ląsta yra konuso formos. 4. Tarpšonkauliniai raumenys išvystyti palyginti silpnai. 5.Kvėpavimo centras lengvai sujaudinamas. 6.vaikams augant, įkvėpimas trumpėja, o iškvėpimas ir pauzė po jo ilgėja. 7.Berniukų kvėpavimo funkcinės galimybės didesnės: gyvybinis plaučių tūris, minutinis tūris didesnis nei mergaičių. 8.Dėl anatominių ypatumų vaikas valios pastangomis negali padidinti atskiro įkvėpimo tūrio, todėl duju apykaita padidinama tankiau kvėpuojant.

Kvepavimo daznio priklausomybe nuo amziaus

• 0-1m. 30±8 k/min • 5-6m. 22±2 • 10-11m 19±2 • 15-16m. 17±3 • 18m. 16±3

[edit] Puerilus ir vezikulinis alsavimas

1.Bronchinis – tai skardus garsas, susidarantis gerklose, girdimas ties trachėja iš priekio ir tarp menčių III-IV krūtinės slankstelio aukštyje.

2.Bronchovezikulinis kvėpavimo garsas yra bronchinio ir vezikulinio garsų derinys. Auskultuojant sveikuose plaučiuose girdisi puerilus (bronchovezikulinis) alsavimas. Kvėpavimo dažnis 40-60 k/min Girdimas dviejose vietose: Priekyje I ir II-ame tarpšonkauliniame tarpe. Nugaroje – tarp menčių.

3.Vezikulinis - tai švelnus, žemas garsas. - Vezikulinio kvėpavimo inspiracija gerokai ilgesnė už ekspiraciją (3:1). - Vezikulinis kvėpavimas girdimas visuose klausymosi taškose, išskyrus ten, kur girdimas bronchinis ar bronchovezikulinis kvėpavimas


[edit] Karkalu pobudis

a) Sausi karkalai – tai švilpimą, cypimą ar birzgimą primenantis garsas. Jis susidaro dėl bronchų susiaurėjimo, sąlygojamo spazmo ir edemos. Sausi karkalai girdimi ir įkvėpimo, ir iškvėpimo metu. Sausų karkalų sumažėja po kosulio (jeigu pacientas gerai atsikosi). Sausi karkalai dar klasifikuojasi pagal garso tembrą: • Sausi švilpiantys ( > 400 Hz) - BA • Sausi birzgiantys ( < 200 Hz) – LOPL, let.bronchitui

b) Drėgni karkalai- susidaro orui einant pro skystą turinį – formuojasi oro pūslytės ir jos sproginėja, sukeldamos traškesį. Drėgni kakalai girdimi abiejų kvėpavimo fazių metu, bet geriau – įkvepiant.

1.Pagal trukmę drėgni karkalai klasifikuojami: • Stambūs ( > 1 ms)- stambiuose bronchuose ar ertmėse • Vidutiniai ( ~ 1 ms)- vidutiniuose • Smulkūs ( < 1 ms)- susidaro smulkiuose bronchuose 2.Drėgni karkalai dar klasifikuojami pagal garso pobūdį: • Skambūs – issivales plauciu abscesas • Neskambūs. – KSN, intersticine plauciu fibroze.


[edit] Uminis nazofaringitas

Ūminis ryklės gleivinės uždegimas gali apimti tik viršutinę ryklės dalį–nosiaryklę (pars nasalis pharyngis); taip sukeliamas ūminis nazofaringitas (nasopharyngitis acuta). Tačiau dažnai uždegimas reiškiasi kartu su vidurinės ryklės dalies-burnaryklės (pars oralis pharyngis) gleivinės uždegimu.

Etiologija 1.Dažniausiai ligą sukelia virusai (70-80% susirgimų), ypač rinovirusai. Virusams palankūs šie faktoriai: • peršalimas, • ilgas, garsus kalbėjimas ar riksmas, • drėgnas oras. 2. meningokokinė infekcija. 3. neinfekciniai veiksniai: alergija, ūminė fizinė ar cheminė trauma, gastroezofaginis refliuksas

KLINIKA 1. padidėja kūno temperatūra (vaikams iki 3 metų temperatūra gali pakilti iki 39-41 C ) 2.gerklės ir galvos skausmai, 3.galvos svaigimas, 4.užgulta nosis, 5.žiočių ir ryklės gleivinės hiperemija bei paburkimas. 6. kudikis irzlus,neramus,ciaudi,negali zisti,sunkiai kvepuoja 7. skausmas ryjant seiles- Kai pažeidžiama vidurinė ryklės dalis 8. liezuvelio pabrinkimas

Diagnostika 1. klinika 2. rinoskopija- vyresniems 3. menteles naudojimas (vidurines rykles daliai apziureti) 4. skausmingi,padideje sritiniai (pazandzio,kaklo) limfmazgiai Diferencinė diagnostika- skirti virusinį uždegimą nuo bakterinio. Virusinę ligos kilmę rodo: - pūslelės ant veido odos, ryklėje (herpes simplex ), - kiti virusinės infekcijos požymiai (rinitas, konjuktyvitas, kosulys, laringitas), Bakterinę kilmę rodo: - sunkesnė bendra vaiko būklė, - pūlinės išskyros ant užpakalinės ryklės sienelės, - eksudatas ryklėje, - intoksikacijos požymiai, - limfadenitas, - kraujyje leukocitozė ir/ar neutrofilų formulės poslinkis į kairę, - teigiamas tepinėlis nuo ryklės gleivinės. Kompilkacijos: 1. ūminiu vidurinės ausies uždegimu, 2.rinosinusitu, 3.laringotrachejitu, 4. bronchitu, pneumonija, limfadenitu, 5.užrykliniu abscesu. Kūdikiams ir mažiems vaikams komplikacijos būna dažnesnės.

GYDYMAS 1. vietiniais ar geriamaisiais dekongestantais, acetaminofenu. 2.A/B (7-10d.): Ar reikia antibakterinio gydymo, sprendžiama individualiai. Antibakterinis gydymas taikomas, kai įtariamas bakterinis uždegimas ir ligos eiga labai sunki, ypč mažų (iki 3 metų) vaikų, kai karščiuojama ilgiau nei 4 paras ar atsiradus naujai karščiavimo bangai (galima įtarti bakterinę infekciją). - skiriami penicilino grupės antibiotikai, kurie efektyviai veikia pagrindinius ūminio ryklės uždegimo sukelėjus: (streptokoką, pneumokoką, meningokoką ) // alternatyva: I kartos cefalosporinų, geriau pailginto veikimo 3. purškiamuosius antiseptinius preparatus, pvz., biklotimolį (Hexaspray).

[edit] Uminis bronchitas

Ūminis bronchitas (bronchitis acuta) - tai izoliuotas bronchų sienelių uždegimas. Bronchitas- dažniausia ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų kvėpavimo organų liga.

Etiologija 1. virusai ir mikoplazmos. Vaikams – RS virusas, adeno , Koksakio, ECHO virusai. Suaugusiems – miksovirusai (influenca ir parainfluenca). 2. Sergant kitoms ligoms (kokliušu, tymais, brucelioze, šiltine). 3. Grybeliai (kandidamikozinis bronchitas). 4. Dirgikliai (dujos, dulkės).

Klinika (virusinio bronchito) • kosulio dinamika (pirmosiomis dienomis būna sausas, vėliau ligonis iškosti gleivingų ar gleivingai pūlingų skreplių), • skreplių nedaug, jie klampūs • karščiavimas, galvos skausmai, kartais sąnarių ir raumenų skausmai. • Bendrojo peršalimo simptomai (Sloga, čiaudėjimas, gerklės uždegimas.)

Diagnostika 1. Auskultacija.: girdimi drėgni karkalai (birzgimas) 2. klinika 3. Ro: sumažėjęs rentgeno spindulių laidumas

Gydimo būdai 1. Virusinio bronchito • sekretolitikai (ambroksolis)– skatina išsiskirt mažiau gleivių • mukolitikai (n-acetilcisteinas)– suskystina sekretą. • slopinantys kosulį (tik nuo varginančio, miega trikdančio kosulio, pvz.: kodeinas). • kompresai ant krūtinės, prakaitavimo skatinimas. • antibiotikai, kai stiprus bronchitas ar gresia bronchopneumonija. - neirodzius mikoplazmines/chlamidines kilmes- duodame amoksicilina su/be klavulano r./ Cefalosporinu IIk. - Irodzius- makrolidus (doksicklinas) • gliukokortikosteroidų inhaliacijos (uzsitesus sausam kosuliui). • Siltos arbatos- kosuliui palengvinti 2. Po kenksmingų dujų inhaliacijos Net ir su nedideliais sudirginimo simptomais pacientas 24 val t.b. stebimas stacionare, nes po nesimptominio laikotarpio g. prasidėt plaučių edema, kortikosteroidų profilaktinės inhaliacijos.


[edit] Umine bronchopneumija. Kvepavimo nepakankamumo ivertinimas

Apibrėžimas. Ūminis arba lėtinis plaučių uždegimas, apiemantis alveolių ertmę ir/arba intersticiumą.

Etiologija. - aerogeninė infekcija. - Viešoje vietoje/namie įgytą p. sukelia: pneumokokai, streptokokai, Haemophilus influenzae, Staphylococcus aureus, chlamidijos.

Nekomplikuotos bronchopneumonijos klinika ir diagnostika: 1. ligos pradžioje būna respiracinės virusinės infekcijos arba bronchitų požymių. 2. išryškėja kvėpavimo nepakankamumas: dažnas, pasunkėjęs ar paviršutinis kvėpavimas ir cianozė. 3.Veido oda pabalusi, apie nosį ir lūpas melsvesnė. 4.Kūno oda blyški, sausa ir karšta; kartais šalta ir drėgna. 5.Kvėpavimas padažnėja iki 50-80 k/min., o pulsas - neryškiai. Dėl to sumažėja kvėpavimo ir pulso santykis 1:2; 1:1,5 (norma 1:3; 1:4). 6.Kvėpuojant juda šnervės, įsitraukia tarpšonkauliniai raumenys. 7.Sergantis kūdikis kvėpuoja sunkiai, dejuodamas, kvėpavimas girdimas iš tolo. 8.Kai uždegimo židinėliai nedideli ir tarpusavyje nesusilieja, plaučių perkusinis garsas nepakinta, o kai jie susilieja - paduslėja. 9.Auskultuojant plaučius: susilpnėjęs kvėpavimas, daug smulkių drėgnų, krepituojančių karkalų. Neretai išklausoma ir vidutinio stambumo bei stambių, kartais ir sausų karkalų. Ligos pradžioje karkalų gali ir nebūti. 10.Rentgenograma: aiškių ribų homogeniški šešėliai. 11.Tiriant kraują leukocitozė, neutrofilų branduolių poslinkis į kairę ir padidėjęs ENG.

Gydymas: a. nemedikamentinis: 1.sergantis židinine ar segmentine nekomplikuota pneumonija, kai nėra kvėpavimo nepakankamumo ir šalutinių ligų, gali būti gydomas namie nuolat tikrinant gydytojui. 2. Kūdikiai gydomi ligoninėje. Dažnai keičiama jo padėtis. Kai kvėpavimo nepakankamumas ryškesnis skiriama drėkinto O2 inhaliacijos. 3.Ligoniui labai svarbus miegas ir tinkamas maitinimas (dažniau ir po nedaug). b.medikamentinis (A/B): Vidut.sunkumo nekomplikuota pneumonija (galima gydyti namuose): a) kūdikiai: 1. cefurokximas per os arba 2. amoksicilinas su klavulano r. per os

b) 1-6 metų vaikai: 1.cefuroksimas per os 2. amoksicilinas su klavulano r. per os Jei įtariame atipinį sukėlėją – vienas iš aukščiau nurodytų antibiotikų + naujasis makrolidas. Pastaba: naujieji makrolidai veikia baktericidiškai, todėl juos galima derinti su minėtais antibiotikais. c) mokyklinio amžiaus vaikai: 1. naujieji makrolidai per os 2. cefuroksimas per os 3.amoksicilinas su klavulano r. per os Nuo pirmų dienų skiriamas gydymas antibiotikais. Jų skiriama pakankamomis dozėmis, griežtai laikantis jų vartojimo ritmo, racionaliai juos derinant. Jei sukėlėjas pneumokokas gydoma benzilpenicilinu (+gentamicinas), 100 000 VV/kg/ per parą. Gydyti ne trumpiau 10-ies dienų. Papildomai: - skirti atsikosėjimą lengvinančių preparatų, mukolitikų.

Svarbiausias tyrimas kvėpavimo nepakankamumui nustatyti – 1.arterinio kraujo dujinė sudėtis: - nustatomas sumažėjęs parcialinis deguonies slėgis, - sumažėjęs kraujo prisotinimas deguonimi, - padidėjęs parcialinis anglies dioksido slėgis. Esant lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui, atlikus kraujo tyrimą, nustatoma: - padidėjusi hemoglobino koncentracija, - padidėjęs eritrocitų skaičius, - padidėjęs hemoglobino rodiklis, - sumažėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. 2. Minutine ventiliacija- turi būti adekvati audinių metabolizmo poreikiams 3. pakankamas Kvep.turis – krūtinės ląstos ar pilvo judesiai, kvėpavimo garsas auskultuojant plaučius


[edit] Bronchine astma

BA- lėtinė kvėpavimo takų uždegiminės kilmės ligą. BA budinga: - uždegimas yra nespecifinis, nebakterinės kilmės, jame dalyvauja daugelis ląstelių: putliosios ląstelės, eozinofilai, limfocitai ir kitos. - Padidėja ne tik minėtų ląstelių (ypač eozinofilų) kiekis, bet ir jų aktyvumas. Todėl išskiriama daugiau biologiškai aktyvių medžiagų, kurios žaloja bronchų gleivinę. - Dėl uždegimo didėja bronchų jautrumas (keičiasi bronchų reaktyvumas) įvairiausiems aplinkos poveikiams. - Tada vaikams atsiranda pirmieji ligos požymiai: 1. švokščiantis kvėpavimas, 2. varginantis naktinis kosulys arba dusulys 3. prailgejes iskvepimas Tai griztama bronchu obstrukcija.

Etiologija

a) alerginė a. b)nealerginė a. sukelta: 1.infekcijos 2.cheminių arba fizinių faktorių, 3.krūvio, 4.analgetikų sukelta pseudoalerginė reakcija(PAR) c)mišri

- dažniau serga berniukai, o apskritai dažniausiai ji pasitaiko 5-20 metų amžiaus vaikams ir jaunuoliams. Astma "jaunėja", tačiau jos diagnostika pirmaisiais gyvenimo metais yra ypač sunki, nes neretai gali būti paremta tik ligos klinika. - Yra duomenų, kad net 80 proc. vaikų alergijos būklių yra susiję su šia erkute. - Maisto alergenai rečiau sukelia bronchinę astmą, bet jiems ypač jautrūs maži vaikai. - Bronchinės astmos priepuolį gali išprovokuoti ir tokie faktoriai: šaltas oras, psichiniai ar fiziniai krūviai ir kt. Labai didelį poveikį turi tabako ir malkų dūmai, įvairūs aerozoliai. - Bronchinės astmos išsivystymą skatina neišnešiotumas, ankstyvas dirbtinis maitinimas, gausus vaistų, ypač antibiotikų, vartojimas ir daugybė paveldimų faktorių (pvz, sumažėjusi gleivinių apsauginė funkcija).

KLINIKA 1. dusulio priepuolis (umus, pablogeja vaiko savijauta, jis neramus, skundziasi svokscianciu kvepavimu) 2. varginantis kosulys 3. galvos skausmas 4. sirdies ir kvepavimo sist.veiklos npk pozymiai 5. blyskumas, veliau cianotiska oda (lupu, ranku pirstu, nosies) 6. issipucia krutines lasta 7. priepuolio trukme 30-40min iki keliu valandu (astmine bukle) 8. Mažiems vaikams ryškesni būna bronchų sekrecijos sutrikimai negu bronchų sienelės spazmai. Priepuolio trukmė būna ilgesnė, jo eiga sunkesnė. Jau priepuolio pradžioje gali būti drėgnas kosulys - atkosima tiršti, klampūs skrepliai. 9. Vyresniems vaikams tokio pobūdžio kosulys dažniausiai atsiranda baigiantis priepuoliui. 10. Pasibaigus priepuoliui pradeda normalizuotis kvėpavimas, širdies ir kitų organų veikla. Gerėja vaiko savijauta, jis nebesiskundžia kosuliu, dusuliu ar švokščiančiu kvėpavimu.

Astminė būklė (status astmaticus), jai būdinga: 1) nekupiruotas astmos priepuolis 6 ir> val.; 2) rezistentiškumas adrenomimetikams; 3) sutrikusi bronchų drenažinė funkcija 4) didelė hipoksemija ir hiperkapnija

Diagnostika: 5-18 m. vaikams bronchų astma diagnozuojama, remiantis anamnezės, klinikinio ir išorinio kvėpavimo funkcijos tyrimo duo¬menimis. Kūdikiams ir vaikams iki 5 m. amžiaus astma diagnozuo¬jama remiantis tik anamneze ir klinikiniu ištyrimu.

I. ANAMNEZE - Švokščiantis, švilpiantis (aukšto tembro garsas iškvėpimo metu) kvėpavimas; - Dusulys, sutrumpėjęs įkvėpimas, pasunkėjęs iškvėpimas; - Kosulys naktį vaikui užmigus; - Sunkumo (suspaudimo, sukaustymo) jausmas krūtinėje; - Skrepliavimas (negausus, sunkiai atkosint nedaug tąsių gleivių).


II. Objektyvus ištyrimas

Bronchų obstrukcija patvirtinama esant bent 3 iš 5 klinikinių po¬žymių [B]: 1. Padažnėjęs triukšmingas kvėpavimas. 2. Švokštimas (gali nebūti sergant lengva epizodine astma). 3. Ekspiracinis dusulys. 4. Išsipūtusi (emfizeminė) krūtinės ląsta, pagalbinių raumenų dalyvavimas kvėpavime. Perkutuojant plaučius gali būti skar¬ dus, timpaninis („dėžės") garsas. 5. Auskultuojant plaučius - sausi, švilpiantys ar birzgiantys di¬ fuziškai išplitę karkalai, pailgėjęs iškvėpimas. Būklei gerė¬ jant - karkalai tampa drėgni, blogėjant - gali visai išnykti

III. KVEPAVIMO FUNKCIJOS TYRIMAI

1. PEF- didziausio iskvepimo greiciau nustatymas (galima atlikti tik vyresniems kaip 5 m. vaikams.) Eiga: • Nustatyti rodyklę į nulinę padėtį • Patogiai paimti matuoklį (pirštai neturi kliudyti judėti rodyklei) • Uždėti kandiklį • Maksimaliai giliai įkvėpti • Lūpomis glaudžiai apimti kandiklį (liežuvis neturi uždaryti kandiklio angos) • Maksimaliai stipriai ir greitai išpvėpti orą iš plaučių (iškvepiant ne- silenkti į priekį) • Pakartoti procedūrą dar du kartus • Įrašyti geriausią rodiklį į astmos dienyną

2. Spirometrija : pirmąją sekundę sumažėjęs forsuoto iškvėpimo tūris; ↓iškvėpimo srovės pikas;

jei ryški obstrukcija-↓gyvybinė talpa, ↑liekamasis tūris;

↑priešinimasis kvėpavimui. P.S.TARP PRIEPUOLIŲ PL.FUNKCIJA G.B. IR NORMALI.

IV. PAPILDOMI TYRIMAI

1. lab.: eozinofilija rodo alerginį uždegimą, kartais ↑bendras ir specifinis IgE;. Kai nealerginė a., leukocitozė ir ↑ENG. 2. EKG:sinusinė tachikardija, kartais dešiniosios širdies perkrovos požymiai; 3. ro:padidėjęs plaučių oringumas, nusileidusi diafragma ir siauras širdies šešėlis; 4. alergijos dgn (imunologine dgn: bendro IgE, specifinio IgE…; odos meginiai)

Gydymas:

ETIOTROPINIS:tik iš dalies; al.a.-mėginama pašalinti alergenus ar atliekama hiposensibilizacija; nealerg.a.-saugotis kv.takų infekcijos, susirgus visiškai išsigydyti, sinusitų, GERL gydymas.

SIMPTOMATINIS TRIPAKOPIS GYDYMAS: I. steroidu vidut.doziu inhaliavimas (vietiskai veikiantys) (alternatyva- kromoglicino r.; trumpo veikimo beta2 simpatomimetikai su ipratropiobromidu) II. tas pats, tik didesnem dozem + teofilino preparatas per os, ilgo veikimo beta2 simpatomimetikai III. + gliukokortikoidai per os

Pagerėjus- gydymą mažinti iš lėto ir atsargiai. Svarbu ir pacientų mokymas bei savikontrolė (vaistų vartojimo laikas parenkamas atsižvelkgiant į kv.takų obstrukcijos cirkadinę eigą)


[edit] Atipines pneumonijos

Mikoplazminė pneumonija.

Etiologija: 1.sukėlėjas Mycoplasma pneumoniae. Tai G (–) sukėlėjas, labai smulkus, praeinantis pro bakterinius filtrus. 2. Apie 10 – 20% visų vaikų pneumonijų sukelia mikoplazma. Šia pneumonija serga vaikai nuo 5 iki 9 metų , berniukai serga dažniau nei mergaitės. Patologinė anatomija: pažeisti plaučiai esti edemiški, bronchų sienos sustorėjusios. Dauguma alveolių prisipildžiusios skysčio, makrofagų, eritrocitų.

Klinika: ligos inkubacinis periodas g.b.trumpesnis nei 5 d. ir ilgesnis nei 3 sav. 1. temperatūra pakyla per 2 d. ir pasiekia maksimumą 3 ligos dieną. 2.Negydomam ligoniui karščiavimas ir kiti simptomai trunka 1-2 sav., tinkamai gydomam simptomai mažėja per 3-4 d. 3.Intoksikacijos simptomai atsiranda 1 d. ir maksimumą pasiekia per 3 d.

Simptomai: • pablogėjusi bendra būklė; • galvos skausmas; • karščiavimas, šaltkrėtis; • mialgija; • anoreksija; • skausmingas rijimas; • g.b. konjunktyvitas, rinofaringitas; • viršutinių kvėpavimo takų kataras; • dažnai įkyrus vėmimas; • g.b. pūlingas otitas; • g.b. eriteminis, makulo-papulinis ar pūslelinis odos bėrimas; • kosulys (99%) – sausas, varginantis, primena kokliušą. Kosulys atsiranda iki temperatūros pakilimo. 5-10 d. atsiranda tąsios, gleivingos išskyros, kurias vaikas sunkiai atkosti; • dusulys (obstrukcinis sindromas); • po 4-5 d. atsiranda plaučių pažeidimas – homogeniški užtemimai, dažniausiai lokalizuojasi apatinėse dalyse, ir dažniau dešiniame plautyje; • sinusitas ( dažniausiai asimptominis); • auskultuojant – plaučiuose šiurkštus kvėpavimas, drėgni smulkūs ir vidutinio kalibro karkalai; • kraujyje - ENG↑ ( 20-60 mm/h), leukocitozė. Dažniausiai liga praeina nesunkiai.

Diagnostika: Sukėlėjo nustatymas - M.pneumoniae Ak arba DNR nustatymas tiriant ryklės sekretą, skreplius. 1. Serologinė – šalčio agliutininai ( IgM klasės), nuo 8 susirgimo dienos, max. 2-4 sav. 2. Ak prieš M.pneumoniae nustatymas – komplemento surišimo reakcija ( Ak atsiranda nuo 7 d.) 3. Nuo 7-9 d. atsiranda Ak - netiesioginė imunofluorescensija. 4. Netiesioginė hemagliutinacija.

Gydymas: • Eritromicinas – 50 mg/kg/parai nuo 10 d.iki 3 sav. • Azitromicinas(Sumamed)–makrolidas, efektyviausias vaistas.Po 10mg/kg 1k./parą arba 5 mg/kg 2k./parą.Gydymo trukmė 3-5d. • II kartos makrolidas Diritromicinas skiriamas vaikams nuo 12 m. 2 tab. x1 k./d. • Klaritromicinas (Klacid) pusiau sintetinis makrolidas, veikia baktericidiškai. Kūdikiams >6 mėn. Ir vyresniems vaikams per os skiriama 15 mg/kg/parą dalijant į 2 dalis. Gydymas neturėtų trukti ilgiau kaip 14d. • Vaikams >8 m. tetraciklino grupės preparatai – Doksiciklinas po 4 mg/kg/parą. Gydymo kursas 5-7 d. Po gydymo dalis vaikų lieka asimptomiai mikoplazmos nešiotojai.

Chlamidinė pneumonija.

Chlamidijos – obligatinės intraląstelinės bakterijos. Chlamydia pneumoniae sukelia pneumoniją. Klinika: • pūlingas konjunktyvitas; • sausa, atkaklus kosulys, panašus į kokliušą, bet be inspiracinio stridoro; • dažnas vėmimas; • auskultuojant – smulkūs karkalai įkvepiant; • rentgenologiškai difuziškai išpūsti plaučiai, intersticinio audinio paryškėjimas, bronchų sienelės sustorėjimas; • kraujyje – eozinofilija; • ↑IgG, IgM (titras 1: 33 ir <). Chlamidine pneumonija serga vyresni vaikai. Perduodama oro-lašeliniu būdu. Protrūkiai dažniausiai tarp glaudžiai gyvenančių žmonių (bendrabučiai ir kt.). Gydymas • makrolidų grupės antibiotikai ( eritromicinas, azitromicinas, diritromicinas ir kt.) • tetraciklinai ->8 m. vaikams pvz. Doksiciklinas, Minociklinas, • fluorochinolonai – veikia baktericidiškai, slopina bakterijų DNR sintezę, suardo bakterijų sienelės apvalkalą. Paaugliams ir prepubertetinio amžiaus vaikams fluorchinolonai skirtini tik tada, kai nauda didesnė už galimą nepageidaujamą poveikį ( virškinimo sistemos, nervų sistemos sutrikimai, galimas galūnių kremzlių pažeidimas ), taip pat neskirtini nėščioms ir žindančioms motinoms.

[edit] Reumatas

Vaikų ūminis reumatas – tai infekcinė - autoimuninė progresuojanti liga, kuri pažeidžia tiek širdies raumenį, tiek jos vožtuvus.

KLINIKA

1. Anamnezė: 2 – 6 sav. po klinikinio streptokokinio faringotonzilito; 2. Nusiskundimai: b. silpnumas, besikaitaliojantys stambiųjų sąnarių skausmai ir funkcijos sutrikimas, karščiavimas, rečiau,- krūtinės skausmas 3. Klinika: - reumokarditas (miokarditas, endokarditas, perikarditas, pankarditas), - reumatinis poliartritas, - rečiau - chorėja, žiedinė eritema,reumatiniai mazgeliai (seno reumato simptomas), uždegiminiai bei streptokokinę infekciją įrodantys tyrimai kraujyje. 4. Komplikacijos: ūminis širdies nepakankamumas, lėtinės reumatinės širdies ydos; 5. Diferencijuojama: virusinis ar kt. etiologijos miokarditas, kiti artritai, nerviniai tikai, alerginiai odos bėrimai.

DIAGNOSTIKA • Didieji Jone’s kriterijai: - Karditas (73–90 proc.) ; - Migruojantis poliartritas (~70 proc.); - Chorėja (Šv. Vito šokis, 10–30 proc.) - Žiedinė eritema (5–13 proc.); - Subkutaniniai mazgeliai (0–8 proc.). • Mažieji Jone’s kriterijai: - Artralgija; - Karščiavimas; - PQ prailgėjimas; - ENG padidėjimas;CRB padidėjimas; Leukocitozė; - Streptokokinės infekcijos įrodymas.

  • .Jei turime 2 didžiuosius Jone’s kriterijus ir įrodytą streptokokinę infekciją;
  • .Jei turime 1 didįjį ir bent 2 mažuosius Jone’s kriterijus ir įrodytą streptokokinę infekciją;
  • .Jei turime chorėją (raumenų hipotonija, įvairių grupių hiperkinezės, Černi simpt., dantračio simpt. ir kt.) ir įrodytą streptokokinę infekciją

GYDYMAS 1. Streptokokinės infekcijos gydymas: benzilpenicilinas 100 tūkst. VV/kg/p (10 – 14 dienų); I kartos cefalosporinai, makrolidai; 2. NVNU: aspirinas (80 – 100 mg/kg/p kol ENG taps normalus), diklofenekas (2 – 3 mg/kg/p), naproksenas (2,5 mg/kg/p); 3. GKK: prednizolonas (1 – 2 mg/kg/p, pagal cirkadinį ritmą, kol PQ ir CRB tampa normalūs, mažinti palaipsniui, sergant tik reumatine chorėja, gliukokortikoidų skirti nebūtina; 4. PSIH/ H2 histamino receptorių blokatoriai; 5. Simptominės priemonės pagal reikalą.

PROFILAKTIKA • Klinikinio streptokokinio faringito/tonzilito gydymas: 1. Benzilpenicilinu 100 – 150 tūkst. VV/kg/p 10 dienų; 2. I kartos cefalosporinai (cefaleksinas, cefadroksilis) 50 – 100 mg/kg/p 7 – 10 dienų; 3. Eritromicinu 30 – 50 mg/kg/p 10 dienų; 4. Vienkartine prolonguoto prokain-penicilino intramuskuline injekcija.

• Prolonguoto penicilino injekcijos: 1. 5 metus po paskutinio paūmėjimo, jei nebuvo kardito jo metu; 2. 10 metų po paskutinio paūmėjimo jei buvo karditas jo metu; 3. Visą gyvenimą, jei susiformavo lėtinių reumatinių širdies ydų ir stebimas jų progresavimas.

Reumkarditas Rusys: a) miokarditas (sergant reumatu, miokardas pazeidziamas beveik 100%, tik kartais pakitimai buna difuziski, kartais – zidininiai). Pozymiai: b) endokarditas (sergant reumatu- irgi pazeidziamas): c) endomiokarditas (kai pazeidziamas endo ir mio-kardas) d) perikarditas (tada buna pazeistos ir kt.sirdies strukturos, taigi buna jau pankarditas): e) pankarditas

Diferencine dgn: Reumatoidinis poliartritas: - budingi dauginiai pastovus sanariu skausmai ir patinimas - rytinis sanariu sustingimas - sanariu deformacijos - veliau- ankilozes, labai negreit gaunamas efektas gydant aspirinu - nebuna kardito (dzn) - teigiami latekso meginiai

[edit] Vaiku sirdies ir kraujagysliu sistemos ypatumai. Pulso daznis ir arterinis kraujospudis rankose ir kojose.

Ypatumai po gimimo: 1.pradeda funkcionuoti mažasis kraujo apytakos ratas. 2. užsidaro arterinis latakas: funkciškai- 8-24 val., anatomiškai 50% iki 2 sav., 10%- iki antro mėn. pabaigos lieka neužsidaręs. 3. užsidaro foramen ovale- funkciškai 5-7 mėn., anatomiškai 50% iki 5 m., apie 10% suaugusių turi neužsidariusią foramen ovale. 4.Naujagimiams ir kūdikiams (iki 1 m) EKG vyrauja DS elektriniai potencialai. Suaugusiems- KS. 5.Naujagimio KS ir DS maždaug vienodi.Vėliau KS auga sparčiau. 6.Anatomiškai naujagimio širdies ašis dėl aukštos diafragmos padėties yra beveik horizontali. 7.Širdies apimtis,palyginti su krūtinės apimtimi,gerokai didesnė nei vyresnių vaikų. 8.Kūdikių š.viršūnės projekcija yra 4 šonkaulio aukštyje,intrakardinė punkcija reanimacijos metu atliekama 3 tarpšonkaulyje iš kairės ties krūtinkauliu. PULSAS.AKS

1.arterijų apčiuopa: a.radialis, a. temporalis- kūdikiams, a.carotis, a.femoralis- iki 2-3 m. labai svarbu.

2. A.radialis pulsas: -pulso simetriškumas abiejose rankose (nevienodas- Takajasu liga,ao aneurizma,ryški mitralinė stenozė,padidėjus pažasties limfmazgiams). -pulso dažnis (per min.). Vaikų pulso dažnis nepastovus. Bazinis pulsas- ryte tik pabudus neišlipus iš lovos nevalgius. - Vaikų pulsas dažnesnis nei suaugusių. Pulsus frequens- dažnas, pulsus rarus- retas. Kuo mažesnis vaikas, tuo pulsas dažnesnis. -ritmiškumas (pulsus regularis- pulsus irregularis). -forma- kaip greitai pulso banga pripildo kraujagyslę. (pulsus celer- greitas, pulsus tardus- lėtas). -kietumas- pulsus durus- būdingas ↑ AKS, pulsus mollis- ↓ AKS. -pakaitinis pulsas (pulsus alterans)- jei pulso bangos netolygios. 3.Perkusija- ypač iki 4 m. mažai informatyvi. Ribas ir konfigūraciją geriau tirti rentgenu ir echoskopiškai.



27. Melynosios ir baltosios sirdies ydos


[edit] “mėlynosios” ydos

Falo tetrada. Tai dažniausia iš visų “mėlynųjų” širdies ydų tarp vyresnių nei vienerių metų vaikų. Ji sudaro ~10% visų įgimtų širdies ydų. • • • aortos žiočių dekstropatija; • DS hipertrofija (dėl plautinio kamieno angos stenozės).

Hemodinamika. Dėl plautinio kamieno stenozės spaudimas DS esti didesnis negu kairiajame, dėl to veninis kraujas pro defektą teka į KS ir aortą. Didžiajame kraujo apytakos rate cirkuliuoja mišrus kraujas, todėl vaikai dažnai nuo pat gimimo būna cianozė. Plaučiuose atsiranda hipovolemija, nes dėl plautinio kamieno stenozės į juos priteka nepakankamai kraujo. DS smarkiai dirbdamas hipertrofuoja.

Klinika ir diagnostika. Pagrindiniai požymiai: • Cianozė (lupu, burnos gleivines,akiu jungine, pirstu galai), • pirštai būgno lazdelių formos, nagai laikrodžio stikliuko formos • dusulys – labai ryškus, apribojantis fizinį aktyvumą. sulėtėjusi fizinio vystymosi raida;

Diagnostika • auskultuojant sistolinis plautinio kamieno stenozės ūžesys; • EKG – ryški dešiniojo skilvelio ir dešiniojo prieširdžio hipertrofija; • Rentgenologiškai – plaučių piešinys hipovolemiškas, plaučių šaknys mažos • Echoskopija: ➢ matomas skilvelių pertvaros defektas • širdies kateterizacija ir angiografija. Šiais metodais nustatoma galutinė diagnozė


Komplikacijos:

• hipoksemijos priepuoliai (dažna mirties priežastis); • arterinės embolijos (smegenų); • bakterinis endokarditas; • dešiniosios širdies pusės nepakankamumas; • kvėpavimo takų ir plaučių ligos.

Gydymas. Konservatyvus – endokardito profilaktika. Chirurginis: a) pirminė koreguojanti operacija: • skilvelių pertvaros defekto uždarymas sintetiniu lopu; • nutekamųjų latakų hipertrofuotų raumenų rezekcija; • kartais vožtuvinės stenozės pašalinimas. b) - sudaromos anastomozės – jungtys tarp didžiojo kraujo apytakos rato ir plautinio kamieno: ➢ Blalock-Taussig’o būdas – jungiama a.subclavia su a.pulmonalis; ➢ Waterston’o būdas – jungiama aorta su a.pulmonalis.

Stambiųjų kraujagyslių transpozicija (SKT). Pagal dažnumą tai antroji cianozinė širdies yda po Falo tetrados. Sudaro ~4% visų įgimtų širdies ydų.

Hemodinamika. Kai yra SKT, veninis kraujas iš dešiniojo skilvelio patenka į aortą, didįjį kraujo apytakos ratą ir venomis grįžta į dešiniąją širdies pusę, o arterinis iš kairiojo skilvelio patenka į plautinį kamieną, plaučius ir iš ten venomis grįžta į kairiąją širdies pusę. Taigi susidaro 2 uždari kraujo apytakos ratai. Mažajame rate cirkuliuoja arterinis kraujas, o didžiajame – veninis kraujas. Kai šie ratai nesusijungę, organizme gyvybė neįmanoma ir tik gimę kūdikiai miršta. Dažniausiai būna PPD, SPD arba AAL. Pro jungtis arterinis kraujas patenka į aortą, o veninis į plaučius. Klinika.

• cianozė ir dusulys, kurie būna nuo pat gimimo. Reikalinga skubi pagalba; • sutrikusi fizinė, psichinė, motorinė raida; • vyresnis vaikas greičiau nuvargsta, kartais atsikosti krauju, jaučia širdies plakimą, skausmą širdies plote, svaigsta ir skauda galvą; • anksti pasireiškia širdies nepakankamumas; • deformuojasi galūnių pirštų falangos; • atsiranda “kupra” širdies plote;


GYDYMAS Chirurginis: 1) atrioseptostomija balioniniu kateteriu 2) t.b. anksti atliekama retranspozicija – iki 2-3 sav. Tai didžiųjų arterijų perkėlimas į jiems priklausančius skilvelius. Kai yra didžiųjų kraujagyslių transpozicija ir sveika skilvelių pertvara, perkėlimo operaciją reikia atlikti per pirmąsias 8 gyvenimo dienas. 3) intraprieširdinė/hemodinaminė korekcija – beveik iškerpa prieširdžių pertvarą, paima perikardo lopą ir suformuojama pertvara.


[edit] Infekcinis endokarditas

IE – endokarde ar širdies vožtuvų srityje esančio infekcinio židinio sukeliama sepsinė liga, kurios pagr simptomai yra bakteriemija, karščiavimas, splenomegalija, embolijos ir širdies ūžesiai. Etiologija • A grupė: streptokokai iš burnos ertmės ir kvėp takų, po varikozinių mazgų sklerozavimo; 60% atvejų ( Str. Viridans) • B grupė: enterokokai iš VT ar urogenitalinės sistemos; 10% • C grupė: S. Aureus, 20% • 10% atvejų sukėlėjo neišaiškinama Rizikos grupės Didelė rizika: • Persirgtas IE • Protezuoti širdies vožtuvai • Įgimtos cianotinės širdies ydos • Po širdies operacijų, kai naudoti konduitai, kita sintetinė ar biologinė medžiaga

Į KRAUJĄ PATEKUSIOS BAKTERIJOS DĖL STOMATOLOGINIŲ AR KITŲ PROCEDŪRŲ G. SUKELTI ENDOKARDITĄ ASMENIMS IR BE ŠIRDIES LIGOS, JEI SUMAŽĖJĘS IMUNITETAS: - gydomiems imunodepresantais, - po chemoterapijos - po rentgenoterapijos - sensibilizuotiems asmenims


Stadijos 1) Infekcinė – toksinė; 2) Imuninė – uždegiminė: vaskulitai, artritai, plaučių pažeidimas; 3) Distrofinė: širdies npk, inkstų f-jos npk; kvėp f-jos npk.

Klinika • Karščiavimas (90-95%) ir tachikardija, kartais šaltkrėtis • Bendri simptomai -> silpnumas, apetito stoka, prakaitavimas, artralgijos. • Kardiovaskuliniai simptomai – širdies ūžesiai, daugėja širdies npk požymių. • Odos simptomai (petechijos; Osler mazgeliai) • Splenomegalija • Metastazavimas • Inkstų pažeidimas – hematurija, proteinurija, beveik visada židininis GN ( Lohlein) Laboratoriniai tyrimai • Kraujo pasėlis • Leukocitozė, ↑ENG, ↑CRB • 50 – 80% anemija • RF • Proteinurija, cilindrurija Diagnostiniai kriterijai Didieji: 1. Teigiama kultūra (2 pasėliuose) 2. Echokardiografiniai endokardo pažeidimo požymiai Mažieji: 1. Predisponuojanti liga 2. Karščiavimas 3. Kraujagysliniai fenomenai (embolijos, septiniai infarktai, nekrotiniai odos pakitimai) 4. Imuninio pažeidimo simptomai (GN, Osler mazgeliai, RF) 5. Atipiškai teigiama hemokultūra 6. Antimikrobinio gydymo teigiamas efektas 7. Nespecifiniai echoKG požymiai Diagnozė patvirtinama: 2 didieji kriterijai arba 5 mažieji kriterijai arba 1 didysis ir bent 2 mažieji. Gydymo principai • Baktericidiniai a/b empiriškai, po to pagal pasėlį • Skirti intraveninius, sinergistiniu veikimu pasižyminčius, minimaliai toksiškus a/b, skirti pakankamą laiką • Laiku taikyti chirurginį gydymą Gydymas Streptococus viridans: Penicillin + gentamycin ne mažiau 2 sav. Arba Vancomycin 4 sav. Enterokokai: Ampicylin + gentamycin Nežinomas sukėlėjas:Vancomycin + gentamycin arba Ampicillin + gentamycin Chirurginis gydymas -> pašalinti/pakeisti pažeistą vožtuvą

[edit] Stomatitas

Tai viena dažniausių infekcinių vaikų ligų, kurią sukelia virusai. 80 proc. Būna herpetinis (aftinis) stomatitas.

Etiologija. - Sukėlėjas- DNR paprastosios pūslelinės virusas. - Suserga 6mėn.-3 metų vaikai, nes jų natūralų gleivinės vientisumą pažeidžia dygstantys dantys, yra nepakankamas burnos gleivinės vietinis imunitetas. - Infekcija perduodama kontaktiniu ir oro-lašeliniu būdu.

Inkubacinis periodas-2-17 parų. 1.Patekę virusai dauginasi audinių ląstelėse ir pažandžio limfmazgiuose, poto- 2.pirminė virusemija-virusai išplinta į organus, kur pasidauginę vėl patenka į kraują(antrinė virusemija), iš jo į odą ir gleivinę. 3.Aftos atsiranda dėl tiesioginio ląstelių pažeidimo ir dėl susidariusių intravazalinių trombų. 4.Liga linkusi recidyvuoti po perkaitimo, atšalimo, ŪVRI, hipovitaminozės.

Klinika. 1. bendra intoksikacija 2. vietiniai burnos gleivinės pakitimai. 3.T-39-40 C, 4.vaikas irzlus, nevalgo, negeria, vemia, seilėjasi, 5.padidėja pažandžio limfmazgiai. 6.Burnos gleivinėje hiperemija, gingivitas, susidaro pūslelės su skaidriu ar drumstu turiniu, vėliau nekrozės ploteliai ir aftos. Gali išberti ir apie burną. Liga tęsiasi 7-10 parų ir daugiau.

Tyrimai. 1.Kraujyje leukopenija, limfocitozė, padidėjęs ENG. 2.virusologinis ir serologinis( randami antikūnai) 3.imunofluorescenciniai tyrimai.

Gydymas. 1.Antivirusinė chemoterapija: lokaliai arba sistemiškai acikloviras. Kaip terapinę alternatyvą galima naudoti famciklovirą. 2.Sunkiai sergančiam vaikui galima duoti antihistaminikų, vit C, daug gerti. Pradėjus sveikti burnos gleivinė tepama vit A bei šaltalankio aliejumi( skatina epitelizaciją).

[edit] Gastroduodenitas

Etiologija: 1) mitybos režimo pažeidimas; 2) nervinė ir psichinė įtampa, neigiamos emocijos, stresai; 3) lėtinės infekcijos židiniai; 4) ilgalaikis vaistų vartojimas (kortikosteroidų, salicilatų,indometacino ir kt.); 5) vegetacinės nervų sistemos disfunkcija; 6) rūkymas, net nedidelis alkoholio vartojimas.

Klinika. 1.skausminis sindromas: - Skausmas tuoj po valgio, - su pilvo pūtimu, - sunkumo jausmu epigastriume, - galimas ir vėlyvas skausmas, naktinis skausmas. 2. Apetitas paprastai geras, liežuvis su apnašomis, nepastovūs viduriai. 3. blyškumas, 4.neurozės, 5.hipovitaminozės, 6.nemiga. 7. dispepsinis sindromas - Būdingas sezoniškumas. 8.Skrandžio sekrecija ir rūgštingumas dažnai būna normalūs. - Diagnozę patikslina FEGDS.

Gydymas. 1.Lovos režimas, 2.tausojanti dieta. 3.Medikamentinis gydymas kaip opaligės.


[edit] Skrandzio ir dvylikapirstes zarnos opa

Etiologija: 1) mitybos režimo pažeidimas; 2) didelis stresas mokykloje, šeimoje, per didelis užklasinis krūvis; 3) lėtinės infekcijos židiniai, gretimų organų ligos.

Patogenezė. 1.Stresinės situacijos didina adrenalino išsiskyrimą, dėl ko padaugėja AKTH, skatinančio gliukokortikoidų išsiskyrimą antinksčiuose. Gliukokortikoidai aktyvina skrandžio gleivinės liaukų veiklą- daugiau išsiskiria HCl ir pepsino. Į kraują daugiau patenka gastrino, stimuliuojančio HCl sekreciją, didinančio skrandžio sulčių proteolizinių fermentų aktyvumą. Sutrikus sekrecijai, sutrinka ir motorika. Rūgštus turinys ilgai užsilaiko skrandyje, veikia ir duodenum gleivinę. 2.Skrandžio gleivinės apsauga- serotoninas, kurio sumažėja, sergant opalige. 3.Vaikams dažniau pasitaiko duodenum opos nei skrandžio. Skrandžio opos daugiausia lokalizuojasi subkardinėje ir antralinėje piliorinėje dalyje.

Klinika. 1.skausmas epigastriume, apie bambą. 2. naktinis, “alkio” skausmas, ilgainiui išryškėja dispepsijos reiškiniai. 3.Pablogėja apetitas, vaikas suliesėja, sutrinka miegas, didėja nuovargis, esti nepastovūs viduriai, liežuvis su apnašom. - Diagnozę lengvai patvirtina FEGDS.

GYDYMAS . Kompleksiškas: sureguliuojama mityba, miegas, režimas. Svarbu ir gulimas režimas, ir psichinė ramybė. Histamino H2 receptorių blokatoriai - Cimetidinas dozė 20 – 40 mg/kg per parą; skiriamas 4 x per parą. - Ranitidinas dozė 4 – 8 mg/kg per parą; skiriamas 2 x per parą. M cholinoblokatoriai - Mažina rūgštingumą, bet slopina mucino sekreciją. - Slopina skrandžio motoriką, todėl tinka esant opaligės paūmėjimui. - Pirenzepinas skiriamas 2 x per parą 4 – 6 savaites. Protonų srauto inhibitoriai: - Omeprazolis skiriamas 1 x per parą 4 – 8 savaites. Prostaglandinai -Efektyviausia vaistų grupė- Misoprostil, Cytotec


[edit] Pielonefritas

Pielonefritas – tai mikroorganizmų sukeltas inkstų uždegimas apimantis inkstų parenchimos intersticinį audinį, taureles, geldeles, kanalėlius.

Etiologija:

  • E.coli (80 – 90 proc susirgimų pirmą kartą sergant, o kai infekcija kartojasi – 50 proc.
  • Proteus mirabilis ~ 10 proc
  • P.vulgaris ( nuo 1 –31 proc)
  • Strep. faecalis ( enterokokas) ~ 3 – 8 proc.
  • mergaitem dazniau (infekcijos patekimo kelias trumpesnis)

Infekciją predisponuoja veiksniai:

        1. sutrikdantys šlapimo nutekėjimą.
        2. Pažeidžiantys audinių barjerinę funkciją.


Klinika:

1.Skausminis sindromas (skausmingas padaznejes slapinimasis; skauda galva) 2.intoksikacija, 3.dizurija ( hematurija nebūdinga, nebent prasidėjo nuo cistito) 4. saltkretis 5. hektin temperatura (nukrinta-pakyla—susije su bakteriju ismetimu I krauja)

Diagnostika 1. anamneze (koks karsciavimas, busios problemos su inkstais: VUR, displazija,striktura, slapimtakiu patologija; slapimo kiekis,spalva,skausmingumas) 2. apziura: karsciuoja vaikas, prakaituotas, isblyskes? Lyt.org.- ar nera paraudimu ir pan. 3.Teigiamas Pasternackio sindromas. 4. Auskultacija: tachikardija 5. Lab.tyr.

Ūmaus:

1. BKT ( padidėjęs ENG (> 20 ), >leu. Su nuokrypiu į kairę, anemija (> recidyvui)) 2. Šl.T ( > leu, bakterijos, sutrikusi koncentrac. F-ja, balt iki 1 g/l) 3. Š.pasėlis ( reikia apiplauti prieš tai, šlapimas imamas iš viduriniosios srovės dalies ir iš karto sėti. Jei ne – į šaldytuvą. Žiūrim, kiek kolonijų išaugo iš 1 ml šlapimo.

- Kreatinino, šlapalo kiekis normalus.

4. Echo (inkstas padidėjęs, parenchima sustorėjusi, o surenkamoji sistema ( geldelės ir taurelės suspaustos), bet jei yra kliūtis šlapimui nutekėti – tai jos bus išsiplėtusios.) 5. Izotopinė renograma ( sulėtėjusi sekrecinė ir ekskrecinė inkstų f – ja. ) 6. Ekskrecinė urografija ( silpniau skiria kontrastinę medžiagą ) 7. Retrogradinė cistografija ( sirgoziną leidžia) Įvertinam pasyvų ir aktyvų ( šlapinantis )refliuksą.

Lėtinis:

1.Šlapimo pakitimai panašūs i Ū pielonefr. 2.Echo: inkstas sumažėjęs, jo kontūras nelygus, surenkamoji sistema išsiplėtus. 3.Radionuklidinė ir dinaminė scincigrama: sutrikusi sekrecinė ir ekskrecinė f-jos. 4.Ekskrecinė urografija: inkstas sumažėjęs, jo kontūras nelygus, parenchima suplonėjusi, šlapimtakiai hipotoniški. 5.Retrogradinė cistografija ir cistouretrografija: įsitikinti ar nėra VUR.

Gydymas.

1.Skiriami Ab: a) Aminoglikozidai ( gentamicinas+ampicilinas- IV....) b) Cefalosporinai III (cefaloksimas) 2. Uroseptikai: nutrofuranai, furaginas- per os 3. daug gerti (bakterijos mechaniskai plaunamos 4. antipiretikai 5. slaugant- neleisti prakaituoti

- Bendra gydymo trukmė 2 sav. - 1 tab.- 1-2 mg/kg vakare,


[edit] Glomerulonefritas

Tai imuninė inkstų liga, pasireiškianti ūminiu nefritiniu sindromu, kuriam būdinga

   * staigi pradžia,
   * tinimai,
   * hipertenzija,
   * hematurija,
   * hiperazotemija


Etiologija:

Gali sukelti įvairūs infekciniai veiksniai:

   * A grupės β hemolizinis strept. (po ryklės infekcijos, skarlatinos, piodermijos)
   * S. aureus
   * kt. bakterijos (korinebakterijos, mikoplazmos)
   * virusai (vėjaraupių, raudonukės, parotito)
   * parazitai (toksoplazmos, trichinelės)

Diagnostika:


1. ECHO 2. slapimo paselis 3. tonziliu paselis del streptokoko inf. 4. kraujosp.matavimas 5. EKG – del hipertonijos, K+ sumazejimo 6. klinika

KLINIKA: 1. patinimai (paakiu, blauzdu) 2. hematurija 3. proteinurija (<3g/l); cilindrurija 4. diurezes sumazejimas 5. hipoproteinemija (del to ir buna brinkimas) 6. slapimas- drumstas, putotas (del baltymu) 7. kraujyje: anemija,leukocitoze,ENG padid, komplemento sumazejimas 8. hipertenzija 9. bendra intoksikacija, temperatura, blyskumas


Gydymas: simptominis 1. skysciu ir druskos ribojimas 2. infekcinio zidinio sanavimas antibiotikais (penicilinas IV/per os) 3. prednizolonas (gliukokortikoidai) jei proteinurija labai laikosi- ryte – 8-12-14val su mazejanciom dozem, nes vakare organizmas pats daugiau ismeta GKK) 4. antihipertenzinis gydymas, edemos mazinimas: - kilpiniai diuretikai (furosemidas) - KKB - BAB 5. baltymingas maistas skiriamas


[edit] Letinis cholecistitas

ETIOLOGIJA - tulžies pūslės funkcijos sutrikimui (tulžies pūslės akmenys, d.cysticus persilenkimas ar susiaurėjimas. ) - infekcija, kuri gali patekti trimis keliais: limfogeniniu, hematogeniniu ir enterogeniniu. ( E.coli, Staphylococcus ar Streptococcus, t.y. sutinka,a tiek gram- tiek gram+ mikroflora.)


Klinika 1. letinis pasikartojantis, apystipris desines pasones skausmas 2. kartais kepenu diegliu priepuoliai 3. pykinimas,vemimas 4. echoskopiskai tulzies pusles dydis,sieneles storis- normalus 5. gelta – rodo bendro tulzies latako nepraeinamuma 6. karsciavimas

Diagnostika 1. yra kepenu diegliai 2. tulzies pusles akmenlige (echoskopija) 3. tulzies pusles ir lataku scintigrafija (letinio atveju tulzies pusle matysis)

Komplikacijos Jei skausmai esti ne spazminio pobūdžio, bet nuolat maudžia pilvo viršuje dešinėje, galima spėti esant tulžies latakų uždegimą (cholangitą). Ligonis turi būti gydomas ligoninėje.


GYDYMAS a.konservatyvus - gydymas tulžies rūgščių preparatais, pvz., Ursofalk. Gydymas medikamentais turi griežtas indikacijas, trunka 0,5–2 metus, brangus, ir dažnai akmenų atsiranda vėl. - Tulžies akmenų skaldymas smūginėmis bangomis (estrakorporinė litotripsija). Dažnai komplikuojasi tulžies latakų akmenlige, kraujavimu, aplinkinių organų pažeidimu, akmenų pasikartojimu. Šie metodai taikomi tik išimtiniais atvejais. b. cholecistektomija


[edit] Periferinio kraujo vaizdo ypatumai ivairaus amziaus vaikams

Periferinis kraujas sudarytas iš plazmos ir joje plūduriuojančių kraujo ląstelių. Sveiko vaiko cheminė kraujo sudėtis: 1. labai pastovi ir vaikui augant kinta nedaug. 2. Į įvairius liguistus procesus ji reaguoja greičiau, todėl vaikams greičiau atsiranda šarmų- rūgščių pusiausvyros, skysčių bei dujų apykaitos sutrikimų. 3. Plazmoje cirkuliuoja subrendusios kraujo ląstelės: eritrocitai, leukocitai, trombocitai ir monocitai. 4. Augant bendras kraujo kiekis mažėja santykinai:

- Bendras naujagimio kraujo kiekis sudaro 10,7-19,5%,

- kūdikio 9-12,6%, - vaiko nuo 6 iki 16 m.- apie 7%, - suaugusio- 5-5,6% kūno masės. - Berniukai kraujo turi truputį daugiau nei mergaitės.

  5. Naujagimio kraujyje esti padaugėję hemoglobino ir eritrocitų. Daugiausiai Hb yra antrąją parą- 180-200g/l. Per pirmą savaitę jo sumažėja iki 150-170 g/l.

6. naujagimio Hb turi savybių daugiau prijungti deguonies atomų. 7. Eritrocitų irgi mažėja augant, ir mažiausiai jis esti 5-7 dieną. 8. Raudonajam naujagimio kraujui būdinga anizocitozė, makrocitozė, polichromatofilija ir retikulocitozė. 9. Kūdikio kraujui (iki 1 m.) būdinga sumažėjęs Hb ir ery kiekis, taip pat leukocitų formulėje vyraujantys limfocitai. 10. Vyresniam nei 1 m. vaikui Hb ir ery daugėja ir 3-4 m. būna panašiai kaip suaugusio. Leukocitų augant mažėja; tarp jų daugėja neutrofilų, mažėja limfocitų ir 5 m. amžiuje jų skaičius susilygina. 11. Periferiniame kraujyje išnyksta plazmocitai, metamielocitai.

[edit] Fe deficitine anemija

Geležies stokos anemija Tai mikrocitinė hipochrominė anemija, pasireiškianti, kai organizmo Fe atsargų nebepakanka normaliai eritropoezei.

ETIOLOGIJA

 kraujo netekimas (kraujavimas, operacija, kirmelės);  padidėjęs poreikis (augimas, brendimas)  sumažėjęs gavimas (nepilnavertė mityba);  nepakankama Fe rezorbcija, kuriai reikalinga HCl (esant atrofiniam hipacifiniam gastritui, po skrandžio rezekcijos)  sutrikęs Fe transportas (Ak prieš receptorius, malabsorbcija);  nenormali Fe reutilizacija. Natūralios Fe netektys:  epitelio deskvamacija prakaitavimas

KLINIKA

1) Sideropeniniai simptomai (prieš pasireiškiant anemijai,.t.y.latentinis Fe deficitas) (pasireiškia epitelio trofikos sutrikimais): - sausa, pleiskanojanti oda; - nagų trapumas ir lūžinėjimas; - koilonichija (šaukštelio formos nagai); - plaukų lūžinėjimas ir slinkimas; - lūpų kampučių įtrūkimas; - skonio iškrypimas; - Plummer-Vinson’o sindromas: sideropeninė liežuvio, burnos, ryklės, stemplės gleivinės atrofija su liežuvio skausmu ir skausmingu rijimu.

2) Anemijos simptomai: - odos blyškumas,dažnai su žalsvu atspalviu (nepatikimas simptomas) ir gleivinės (patikimesnis) blyškumas; - silpnumas, greitas nuovargis; - ūžimas ausyse; - galimas dusulys krūvio metu (dėl sumažėjusio O2 pernešėjų skaičiaus); - tachikardija ir jaučiamas širdies plakimas; - galimas įv. laipsnio sistolinis ūžesys – ne organinės kilmės, o sukeltas turbulentiškos kraujotakos (dėl sumažėjusio kraujo klampumo); - duriantys skausmai širdies plote; - galvos skausmas, pablogėjusi dėmesio koncentracija.


DIAGNOSTIKA

I. Anamnezė: a. Kraujo netekimas. b. GI sutrikimai – apetito stoka, disfagija, regurgitacija, dispepsija, diarėja, gelta, kirmelės. c. Urogenitalinė patologija. d. Nervų sistema – nervingumas, jutimo, nuotaikos sutrikimai. e. Skeletas – kaulų skausmai. f. mityba g. medikamentai

II. Laboratoriniai tyrimai: a. kraujo tyrimai:  morfologijos pakitimai: - mikrocitozė (eritrocitai maži) - hipochromija (padidėjęs centrinis prašviesėjimas – anulocitai (“tušti” er.),t.y. sumažėjęs MCH indeksas - anizocitozė – nevienodas eritrocitų dydis (RDW ↑); - poikilocitozė – nevienoda eritrocitų forma (cigaro ar pieštuko formos er.);  HGB ↓ (norma 135-160 g/l v. ir 120-150 g/l m), HCT ↓ (norma 40-48 % v. ir 36-42 % m), RBC↓(norma 4,5-5,5*1012/l v. ir 4-5,1*1012/l m)

b. pakitimai KČ:  Eritropoezė – normoblastinė, išplėsta, vyrauja mažiau subrendę normoblastai  Leuko-eritro santykis ↓ (norma 2,9-4,5)  Sideroblastų skaičius ↓.

c. biocheminiai tyrimai: 1. Fe konc.serume sumažėja 2. Fe surišimo pajėgumas padidėja 3. Transferino įsotinimo koef. Sumažėja . 4. Feritino kiekis sumažėja


GYDYMAS

1) Etiotropinis: šalinti, jei įmanoma, priežastį (kartais salinam bluzni, kad neardytu savo eritrocitu; kai igimta Fe anemija)

2) Simptominis:Fe substitucija.

A. Paprastai gydoma per os dvivalente Fe (Fe II). !N.B. Žarnynas pakankamai (20 %) rezorbuoja tik Fe 2+, o Fe3+ praktiškai nerezorbuojama.  Jei gydymas Fe preparatais sėkmingas, po 1sav. turėtų padaugėti RET (nesubr.eritr.) ir HGB. Pilnai HGB stoka turi būti koreguota per 2mėn.  Fe preparatai su priedais: ferokalis, feropleksas, prolonguotos rezorbcijos – ferogradumetas, tardiferonas


FIZIOLOGINE ANEMIJA: - 5-6men vaikui turi sumazejusi eritrocitu ir Hb kieki (110-108g/l)- tai ju laiko norma - veliau keiciasi maitinimas, susinormina viskas - Rizikos faktoriai: recidyvai, neisnesiotumas, prasta mityba…


[edit] Trombocitopenijos

KLASIFIKACIJA IR ETIOLOGIJA

Pagal priežastis išskiriamos 3 jų grupės: I. dėl sutrikusios kaulų čiulpų funkcijos kaulų čiulpuose g.b.: 1)↓ megakariocitų skaičius: a)įgimta b)įgyta: •esant kaulų čiulpų pažeidimui (vartojant citistatikus, imunosupresantus, chemikalų, spindulinės radiacijos poveikyje, infekcija) • esant kaulų čiulpų infiltracijai (leukemija) • esant mielofibrozei. 2) normalus ar ↑ megakariocitų kiekis, bet trombopoezė neefektyvi ir būna sutrikęs megakariocitų brendimas dėl vit.B12 arba folinės r.deficito (megaloblastinės anemijos).

II.Trombocitopenija dėl ↑ periferinio suvartojimo. Trombocitopenija išryškėja, kai trombocitų gamyba nebepajegia kompensuoti padidėjusio periferinio suvartojimo. Jų t.p.kelios grupės: 1.kai ↑ trombino aktyvumas (priklauso DIC) 2.imuninės trombocitopenijos-priklauso trombocitopenijos sukeltos trombocitų autoantikūnių 3.kt.kilmės trombocitopenija-(hipersplenizmas, dėl mechaninio trombocitų pažeidimo dirbtiniais širdies vožtuvais).

III.Mišrios trombocitopenijos dėl trombocitų gamybos ir skilimo sutrikimo.

Klinika: visoms trombocitopenijoms būdingas petechinis kraujavimas (neretai spontaniškai ar po traumos).

Laboratoriniai tyrimai: 1)trombocitų <30000/μL; 2)pailgėjusi kraujavimo trukmė (paprastai pavojaus nėra, kol trombocitų >30000/μL, o plazmos krešėjimas nesutrikęs).

Gydymas: 1.trombocitų substitucija; 2.priežasties pašalinimas (pvz,vit B12, folinėsa r.deficitas) 3.imuninės trombocitopenijos-GKS; 4.simptominis-stabdyti kraujavimą.

Naujagimių trombocitopenija – sveiki naujagimiai turi tiek pat trombocitų kaip ir suaugę, neišnešioti kūdikiai jų turi šiek tiek mažiau, o trombocitopenija dažniausiai pasitaiko sunkiai sergantiems naujagimiams

[edit] Koagulopatijos (hemofilija)

Etiologija: 1.hemofilija A: dvi formos: nėra VIII kraujo plazmos faktoriaus arba jis neaktyvus. 2.hemofilija B: nėra IX faktoriaus arba jis neaktyvus. Ligos 2/3 atvejų yra paveldima per x chromosoma recesyviniu būdu, kitais atvejais pasireiškia kaip sporadinė liga dėl spontaninių X chromosomos mutacijų.

Klinika: 1. Kraujavimas iš - virkštelės, - iš didelių plotų, - raumenų, - į sąnarius (dažniausiai kelio) su artropatija. - iš burnos gilumos (asfikcijos pavojus). 2. Kai hemofilija nesunki, galimi tik kartotiniai kraujavimai po chirurginių invazijų (pvz., pašalinus dantį), taip pat iš nosies, gimdos. 3. Gausesnį kraujavimą lydi uždegimo požymiai (didėja ENG, leukocitozė, karščiavimas).

Dgn.: 1. Teigiama šeimos anamnezė (2/3 atvejų). 2. Kraujavimo tipas (čia prie šio punkto nebuvo nieko parašyta, bet gal turima omeny pirminis ir kartotinis kraujavimas, ilgesnis krešėjimo laikas). 3. Lab.: prailgėjęs krešėjimas. A ir B hemofilijoms atskirti: nustatyti VIII bei XI faktorius.

Gydymas: 1. Kraujavimų, ypač į sąnarius profilaktika: neskirti acetilsalicilo rūgšties, neskirti injekcijų į raumenis. 2. Kruopštus lokalinis kraujavimo stabdymas (kruopščiai uždėtos siūlės, suspaudimas, fibrininiai klijai, antifibrinolitikai) 3. Krešėjimo faktorių skyrimas: vartojami labai švarūs faktorių preparatai. Sergant sunkiomis formomis ir dažnai kraujuojantiems skiriama faktorių koncentratų substitucija, kad būtų palaikoma minimali koncentracija. Reikia atsižvelgti į žmogaus masę, skilimo pusperiodį.


[edit] leukoze (leukemija)

LEUKEMIJA: Sisteminė kraujo liga- pasireiškianti:  kraujo ląst. transformacija ir proliferacija (į kr. Išmetamos jaunos Leu formos,pvz mielobalastai- mieloblastine leukemija)  progresuojančia kraujo gamybos organų hiperplazija  ekstramedulinių hemopoezės židinių susidarymu  normalių kraujo ląst. gamybos slopinimu Etiologija: (spėjama)  virusinė lėtinė infekcija (HTLV-1),  jonizuojanti radiacija,  įv. medžiagos (benzolas, naftos perdirbimo produktai),  chemoterapija (ciklofosfamidas, chlorambucilis),  genetiniai fakt (dažniau pasitaiko esant Dauno sindr, Filadelfijos chromosomai (-lėtinės mielogeninės leukemijos atveju)) Klasifikacija: Pagal ligos eigą ir ląstelių subrendimą skirstoma į:  Ūminę leukemiją. Pagal pakitusių ląstelių tipą skirstoma į:  Mieloblastinę ( tipai M1-M7)  Limfoblastinę (tipai: mišrioji, T, nulinė, B)  Lėtinę leukemiją  Limfocitinė  Mielogeninė Klinika:  Ūminė: 1. išsekimas, 2. >t, 3. prakaitavimas, 4. neatsparumas bakterinėm inf , grybelinėms inf., 5. anemija (sukelia blyškumą, nuovargį), trombocitopenija (krešėjimo sutrikimai), 6. padid. limfmazgiai, 7. splenomegalija (vaikams), 8. hipertrofinis gingivitas, 9. meningitis, 10. infiltrates akių dugne, 11. kraujavimas del DIK.  Lėtinė: 1. LML: leukocitozė, splenomegalija (pagr simptomai), nuovargis, sumaž darbingumas, prakaitavimas, anemija, trombocitopenija, padid mieloblastų ir promielocitų kiekis hemogramoje. 2. LLL: diagnozuojama atsitiktinai, prakaitavimas, sumaž darbingumas, padid limfmazgiai (mediastininiai, pilvo), splenomegalija, padid kepenys, odos pakitimai (niežulys, egzema, herpes zoster, kraujostruvos) Diagnozė:  Periferinio kr.tyr ( leukocitozė, su padidejusiu/sumažėjusiu atskirų Leu rūšių kiekiu, hiatus leucemicus-(gausu nesubrendusių ir senų kr ląst, nėra bręstančių formų), >ENG, anemija, trombocitopenija, granulocitopenija)  K.č. citologija/ histologija  Imunocitologija (LLL atveju padaugėja IgM)  Chromosomų tyr.

Gyd:  Ūmine: 1.intensyvi chemoterapija siekiant remisijos (ligos sustabdymo).Pasiekus remisiją, dažniausiai prireikia dar bent vienos intensyvios chemoterapijos, o vėliau, jei yra donoras, galima taikyti - 2. kaulų čiulpų transplantaciją. Jei sergančiam žmogui nerandamas donoras, gali būti taikoma autotransplantacija (savų čiulpų persodinimas) ar 3. gydymas vien chemoterapija. Leukemija gydoma tuo sėkmingiau, kuo jaunesnis yra sergantysis.  Lėtinė:Chemoterapija, imunoterapija (alfa interferonu), jei įmanoma, atliekama kaulų čiulpų autotransplantacija.


[edit] Pirmoji pagalba transporto

Elektros trauma • Neigiamas poveikis - terminis, cheminis, biologinis. Pagal sunkumą - 4-laipsniai: 1. I° - vaikas sąmoningas, oda blyški, trukčioja raumenys 2. II° - trumpas sąmonės netekimas 3. III° - netenka sąmonės, sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla dėl laringospazmo, traukulių. 4. IV° - klinikinė mirtis dėl tiesioginio elektros poveikio į širdį. Laidų prisilietimo vietoje - “įėjimo” ir “išėjimo” žaizdos, kurios dažniausiai nėra didelės, tačiau jų nudegimas yra labai gilus.

• gydymas - 1. išjungti, nutraukti elektros šaltinį 2. jeigu klinikinė mirtis - reanimacija 3. ant pažeistos odos sterilus tvarstis ir skubi hospitalizacija - čia visų sistemų inspekcija ir funkcijos korekcija 4. antitetaninis serumas, AB

Nudegimas dažna ir sunki vaikų patologija.Dažniausiai apsipila karštais skysčiais, rečiau nusidegina liepsna ar chemikalais. • Klinika: 1. vietiniai pakitimai - pagal gylį: • I° - paraudimas, patinimas • II° - pūslės pripildytos serozinio skysčio (sugyja be randų) • III° A, B - visų odos sluoksnių nekrozė • IV° - odos ir giliųjų audinių (raumenų, fascijų) nekrozė 2. sistemiškai sutrinka (t.y.išsivysto nudegiminė liga): • vandens ir elektrolitų balansas, • baltymų apykaita, • hemodinamika nudegiminės ligos eigos stadijos (periodai): 1. nudegiminis šokas (24-48val.) • erektilinė • torpidinė fazės 2. toksemijos (iki 2d.) - sunki intoksikacija nekrozės toksinais 3. septikotoksemijos - žaizdų infekavimasis 4. rekonvalescencijos

• gydymas 1. šoko profilaktika ir gydymas (skausmo malšinimas, infūzinė terapija) 2. infekcijos profilaktika ir gydymas 3. vietinis žaizdų gydymas.

Skendimas • Jeigu vaikas po vandeniu išbūna trumpai ir aspiruoja nedaug vandens - būna susijaudinęs, isigandęs, išlbyškęs, jį krečia šaltis - nuraminti, sušildyti. • Jeigu vanduo užpildo kvėpavimo takus - netenka samonės. Skenduoliai: • “blyškieji” - nuskęsta staiga. Kvėpavimas iį širdies veikla sustoja refleksiškai nespėjus plaučiams prisipildyti vandeniu. • “mėlynieji” - skęstama lėtai, pervargus. Kvėpavimo takai ir skrandis prisipildo vandens, iš nosies ir burnos teka putotos išskyros, kūno oda būna ryškiai cianotiška. Veiksmai: 1. pirmiausia įvertinam būklę - ar nėra biologinės mirties požymių (lavondėmių). Jeigu biologinės mirties nėra →2. 2. gerai išvalyti kvėpavimo takus 3. reanimacija 4. atgavus sąmonę - šiluma, stacionarizavimas. 5. jeigu skendo gėlame vandenyje - NaCl 10% + CaCl2 10% į/v. 6. jeigu skendo jūros vandenyje - priemonės plaučių edemai likviduoti (lašinti koloidinius tirpalus).

Saulės ir šilumos smūgiai

Požymiai: 1. sutrinka CNS reguliacine f-ja 2. prasideda kraujotakos dekompensacijai

3. blokuojamas audinių oksidacijos procesuose dalyvaujančių fermentų aktyvumas →sukelia hipoksiją → smegenų edema, koma, sutrikti kraujotaka, kvėpavimas.

Klinika: 1.Liguista būsena prasideda po 6-8 val. 2.Pakyla kūno t, krečia šaltis, skauda ir svaigsta galva, 3.parausta veidas, 4.pranyksta apetitas, 5.tachikardija, 6.pykinimas, vėmimas, 7.kūdikiai viduriuoja. 8.Vaikas gali netekti sąmonės, traukuliai, smegenų edema.

Gydymas: 1. Vaikas nurengiamas, paguldomas vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, ant galvos dedamas šaltu H2O suvilgytas rankšluostis ir kt. fizinės šaldymo priemonės. 2.Jų nebereikia naudoti, sumažėjus kūno t. iki 38,5oC. 3.Stacionare lašinėmis infuzijomis koreguojama kraujotaka ir H2O bei elektrolitų balansas, gydoma smegenų edema, švirkščiama H1 histaminolitikų.


TRANSPORTO TRAUMA

• Pirmoji pagalba - gydymas: 1. pirmoji pagalba mažai skiriasi nuo sugaugusiųjų: • kuo skubiausiai pašalinti pavojų nukentėjusiojo gyvybei • kviesti GMP • nuraminti vaiką • stabdyti kraujavimą (spaudžiantis tvarstis, galūnės maksimalus pakėlimas, kraujagyslės užspaudimas, maksimalus galūnės sulenkimas ir tt.) • imobilizuoti lūžusią galūnę: • prieš imobilizaciją švirkščiami analgetikai - dėmesio tiktai į/v (pasakysi į raumenį - nušaus) – morfinas pvz. • jeigu lūžis atviras - pridengiam steriliu tvarsčiu, tik tuomet imobilizuojam. • įtvaras turi apimti ne mažiau dviejų artimiausių (nuo lūžio vietos) sąnarių • transportavimas priklauso nuo lūžio bei bendros būklės: • jeigu yra bent menkiausias įtarimas (ypač jeigu nesąmoningas) - elgiamės taip, kaip su stuburo traumą patyrusiu (kaklo imobilizacija, kietas pagrindas). • įtariant dubens lūžimą - ant nugaros “varlės pozoje”. 2. Gydymas - pagal bendrus traumatologijos principus, su tam tikrais savitumais: • repozicija - tik bendroje nejautroje • daug dažniau taikomas konservatyvus gydymas • lūžgalių imobilizacija - nenaudojami cirkuliariniai gipso tvasčiai (išemijos, nekrozės pavojus). • kuo jaunesnis vaikas, tuo trumpesnis lūžgalių konsolidacijos laikas, tačiau per anksti pradėjus judinti galūnę gali formuotis antriniai poslinkiai ar retrakcijos.


[edit] Uminiai buitiniai apsinuodijimai

Didžiausia dalis vaikai iki 5m., kai tėvai netvarkingai laiko medikamentus ir chemikalus. • Skirstomi: 1. medikamentais (net iki 70%) • AKS mažinantys(klofelino grupė) - dažniausi. Nėra sunkūs. • benzodiazepinai, haloperidolis, Finlepsinas - pavojingi • salicilatai - l.sunkūs apsinuodijimai - neduoda ryškios hemologinės simptomatikos, bet vystosi kepenų ir inkstų pažeidimas. Antidotas acetilcisteinas. 2. alkoholiu (iki 21%) 3. kt.cheminės medžiagos 4. smalkėmis 5. grybais.

• Pagalbos etapai: 1. Būklės įvertinimas.Pirmoji pagalba - reanimacija ir stabilizavimas. • standartinė reanimacija • sušvirkščiamas kokteilis - gliukozė + naloxone (opiatų antagonistas) + flumadrenilis (BZD antidotas). • sekti diurezę - t.b.>1ml/kg/val. 2. Diagnostika • anamnezė - kiek? Ko? Kada? Jeigu įmanoma - l.gerai tiksliai sužinoti kiek tiksliai ir ko išgerta - jeigu dozė nėra toksinė - nėra prasmės plauti organizmą. Žinant kada išgerta ir vaisto farmakokinetiką - prognozuojam ar būklė gerės, ar blogės - planuojam veiksmus. • jeigu anamnezės nėra - atidžiai apžiūrėti vaiko aplinką (buteliukai nuo vaistų ir t.t.). • klinika - bandom atspėti vaistą arba žinomo poveikio kt.nuodą • laboratorinė diagnostika - skrandžio turinio, pirmos šlapimo porcijos teisminė ekspertizė. 3. nespecifinė - simptominė terapija • skrandžio išvalymas • sąmoningiems vyresniems - gerti izotoninį tirpalą, arba paprastą šaltą vandenį (ir jokių priedų į vandenį!!!) - sukelti vėmimą • išplaunam skrandį (skrandžio lavažas), kuo storesniu zondu - Trendelenburgo padėtyje (ant kairio šono) - plaunam iki švaraus. • jeigu komoje-prieš plovima būtina intubuoti • Absorbcijos ↓ - • universalus absorbentas - aktyvuota anglis 1-1.5g/kg vienu kartu (absorbuoja viską išskyrus Fe, Li, cianidus, metanolį, etanolį, rūgštis, šarmus. • liuosuojantys (MgSO4 250mg/kg) • vazelinas - apsinuodijus riebaluose tirpstančiais nuodais (benzinas, kiti naftos produktai) - 3mg/kg. • NaHCO3 arba deferoksaminas - mažina Fe reabsorbciją • unitiolis - mažina sunkiųjų metalų reabsorbciją • eliminacijos didinimas • enterosorbcija - skiriamos kartotinės aktyvotos anglies dozės 0,5-1g/kg. Kas 2-4-6val., vidurius liuosuojantys. • forsuota diurezė su šlapimo šarminimu (naudojama, jeigu nuodas skiriasi per inkstus). Skysčių infūzijos + diuretikai (furozemidas, manitolis) - tikslas: skiedžiam,forsuojam diurezę, išlaikom nulinį skysčių balansą. Infūzijų greitis reguliuojamas pagal būklės sunkumą. • šlapimo šarminimas (apsinuodijus fenobarbitaliu, salicilatais, izoniazidu) - soda į veną. • Hemoperfūzija • hemodializė • pakaitinis kraujo perpylimas • hiperbarinė oksigenacija 4. specifinė terapija - (dar vadinama atidėtine) - • Naloksonas - apsinuodijus opiatais • acetylcysteinas - paracetamoliu • Flumazenilis - BZD • Deferoxaminas - Fe preparatais • Atropinas - kai vyrauja cholinerginis sindromas • Etanolis - metanoliu • ir kt. 5. palaikomasis gydymas - kol nuodas pilnai pasišalins iš organizmo privalome palaikyti stabilę organizmo būklę.


[edit] Vaiku reanimacijos (ABC)

Vaikų reanimacijos principai panašūs į suaugusių: • Reanimacija: A - airway (kvėpavimo takai) B - breathing (kvėpavimas - pl.ventiliacija) C - circulation (kraujo apytaka) D - drugs (medikamentai) E - environment (aplinka)

1. Kvėpavimo takų praeinamumas - išvalomi takai, atlošiama galva, išvedamas žandikaulis. Jeigu reikia - intubuoti. Rankiniu būdu - Ambu maišu ir kauke. 2. DPV • Du kartus įpučiamas oras. Pučiama burna į burną arba burna į nosį. • rankinio ventiliavimo maišas (Ambu), ventiliavimui naudojama kaukė - t.b. tinkamo dydžio, pilnai apspaudžianti. • stebime krūtinės ląstos ekskursijas, auskultuojam • indikacijos intubacijai: 3. išorinis širdies masažas • atlikimas - guldomas ant nugaros, galva atlošiama 4. medikamentai: • indikacijos - • skiriama - adrenalinas (epinephrinum hydrochloridum) 1:10,000 - 0.1-0.3ml/kg - į trachėją arba į bambinę veną. Adrenalino pov. - stiprina, greitina, dažnina širdies susitraukimus → ↑smūginis ir minutinis širdies tūris. • natrio hidrokarbonatas - skirti labai atsargiai - iš alkalozės išvesti gerokai sunkiau nei iš acidozės. 5. aplinka - t.b.


[edit] ŪMINĖ VIRUSINĖ RESPIRACINĖ INFEKCIJA

Ligą gali sukelti virš 100 sukėlėjų, kurių dažniausi – gripo, paragripo, adenovirusinės (ADV), respiracinės-sincitinės (RS), rinovirusinės (RV), enterovirusinės (EV) (Koksaki Air B, ECHO) infekcijų virusai. Dauguma jų priklauso RNR virusams, tik adenovirusinė – DNR. Inf.šalt. – žmogus. Užsikrėtimo keliai: oro-lašinis; kontaktinis. Dauguma atvejų sukėlėjai yra jautrūs aukštai aplinkos temperatūrai (neskirti antipiretikų) ir rūgščiai terpei (gerti vitC epidemijos metu). Kūdikiai imuniteto neturi prieš ŪVRI, nes Ak iš motinos negaunami, o vakcinacija yra tik nuo gripo. Namuose vaikas serga vidutiniškai: 4k/metus iki 1 metų amžiaus, 6k/metus iki 6 metų. Lankantys darželį vaikai serga iki 10k/metus. Dažna ŪVRI gali būti įgimto imunodeficito požymis. Gripo virusas pakenkia užpakalinę nosiaryklės, trachėjos ir bronchų gleivines. Paragripo vir. – >bronchus. RS virusas pažeidžia ir smulkiąsias bronchioles. ADV – visą kvėpavimo takų epitelį ir limfinį audinį (tonzilės, kaklo, plaučių šaknų limfmazgiai, mezadenitas). EV – pažeidžia visą kvėpavimo takų epitelį, limfinį audinį, neuronus (encefalitai), raumenis (miokarditai, pilvo raumenys – “velnio sąrėmiai”), kepenų pakenkimus (hepatitai). RV – viršutinių kvėpavimo takų epitelis. Prieš virusą nukreipti ne tik Ak, bet ir interferonas, kurį gamina kraujo ir kvėpavimo takų ląstelės. Kūdikiai interferono gamina nepakankamai, todėl tikslinga iki 2 ligos dienos jiems į nosį lašinti leukocitinį interferoną. Dauguma virusų tik suerzina gleivinę, ↑gleivių sekreciją, kai kurie, kaip gripo, sukelia epitelio deskvamaciją (pagerėja toksino rezorbcija). Klinika: bendra yra – bendra organizmo intoksikacija, karščiavimas, kvėpavimo takų uždegimo simptomai. • Gripui būdingi simptomai: inkubacinis per. 5h-3d., pradžia labai ūmi, T°↑ iki 40°C, pažeidžiam nervų sistema (dangalų uždegimas), galvos skausmai, ypač veido, akių, kaktos srityse, adinamija, apatija, artralgijos. Pirminio pažeidimo vietoje – kataro reiškiniai: nosies užgulimas, sausas kosulys, konjuktyvitas. • Paragripui – ink. Per. 2-7d., T° subfebrili, nedidelė intoksikacija, kataro reiškiniai, atkaklus, sausas ir grubus kosulys, gerklės skausmas, sloga, ryklės gleivinė hiperemiška. Dažniausiai pasireiškia, kaip stenozuojantis laringitas (virusinis krupas – prikimęs balsas, grubus lojantis kosulys, inspiracinis dusulys), galintis privesti iki kvėpavimo nepakankamumo. • Adenovirusinė infekcija – ink. Per. 2-12d., T°↑ banguojančio pobūdžio (5-7d.), ↑visi limfmazgiai, sukelia lakūnines anginas, pneumonijas, konjuktyvitus (katarinis, folikulinis-plėvinis), keratitą, mezadenitą. • Respiracinė-sincicinė infekcija – ink. per. 3-7d., sukelia bronchiolitus (mažiems vaikams ir ypač kūdikiams), pažeidžia abu plaučius →kvėpavimo nepakankamumas. Nesloguoja, nekosti. 2-3d. ima dusti (ekspiracinis dusulys), cianozė. Komplikacijos: antrinė infekcija, otitai, sinusitai, pneumonijos, bronchitai. Prie gripo infekcinis-alerginis miokarditas, smegenų dangalų uždegimai, smegenų edema, kolapsas. Diferencijuoti reikia gripą nuo meningokokemijos – iki bėrimų atsiradimų neskirsim, abejotinais atvejais peniciliną ir į stacionarą. Diagnostika: epidemiologinė anamnezė, klinika, lab. tyrimai, ekspress diagnostika (ieškom Ag su imunofluorescuojančiais Ak), imunofermentinės reakcijos (ELISA. Nustatomi IgM ir IgG), serologiniai reakcijos (KSR, NHR). Diagnozė formuluojama – ŪVRI: rinitas, rinofaringitas, tracheitas, bronchitas, pneumonija. Gydymas: hospitalizuoti, kai yra komplikacijos ir kai virusinis krupas. Virusinio krupo gydymas – oksigenoterapija, edemą mažina šiltų garų inhaliacijos (adrenalino, NaHCO3, GK, lizocimas, vaistažolės), edemą mažina GK injekcijos į/v (5mg/kg), gerklų raumenų spazmą nuima spazmolitikai (eufilinas, papaverinas), raminamieji, ant kaklo kompresai su: dimeksidu, novokainu, hidrokortizonu. Jei neefektyvu – DPV, tracheostomija. Remantadinas – neleidžia virusui patekti į ląstelę, skirti reikia iki 3 paros. Pirma dozė 3> už sekančias. Kontraindikuotinas iki 10metų ir nėščioms. Schema: 50mg 6k/1-ą d.; 50mg 5k/2-ą d.; 50mg 4k/ 3-ą d. Imunoglobulinas (prieš gripinis), gerai iki metų, dabar nėra. Simptominis – aspirinas, vitC + rutinas, Ca, daug skysčių, neaštrus maistas, masažas, žolytės (jonažolė, ramunėlės + dimedrolio po 1tab. – garinti), kodeinas, prednizolonas, lašinės infuzijos, kraujospūdį palaikantys preparatai. Jei prisideda komplikacijos – AB. Kai obstrukcija – eufilinas, dimedrolis, mukaltinas, termopsio, Na bikarbonato mikstūros.


[edit] Vaskulitai

Na apie juos nesiryžau konpektuoti ten visų tu smulkmenų, tai apėmiau tokią bendrą dalį. Tai uždegiminis, destrukcinis, infiltracinis procesas arterijų ir venų sienelėje, sutrikdantis kraujotaką ar pažeidžiantis kraujagyslių sienelės vientisumą. Nors yra duomenų, kad imuniniai kompleksai turi didelės reikšmės pažeidžiant kraujagysles, tačiau iki šiol mažai žinoma apie vaskulitų etiologiją ir patogenezę. Platus ir heterogeniškas vaskulitinių pažeidimų klinikinis spektras, didelė histologinių pokyčių įvairovė labai sunkina vaskulitų klasifikaciją. Klinikinių vaskulitų požymių atsiranda, kai pažeidžiamos įvairaus dydžio kraujagyslės – arterijos, venos, kapiliarai. Uždegimo infiltratuose gali vyrauti polinueklearai, limfocitai, eozinofilai. Pažeistos kraujagyslės sienelėje atsiranda nekrozė ar granulomų, susidaro perivaskulinių infiltratų ar embolų. Klasifikacija: 1. Pirminiai: a) pažeidžiantys stambiąsias ir vidutines kraujagysles b) pažeidžiantys daugiausia vidutines ir smulkias kraujagysles c) pažeidžiantys daugiausia smulkias kraujagysles d) mišrūs 2. antriniai (infekciniai, JA ligų metu, vaistų sukelt ir t.t.) Vaskulitų metu gali būti pažeista tik oda arba tik vidaus organai(izoliuotas angitas), arba oda ir vidaus oraganai karty (sisteminis vaskulitas). Vaskulitai turi daug bendrų patogeninių, patologinių morfologinių ir klinikinių požymių, todėl dažnai pirmiausia nustatoma, kad ligonis serga vaskulitu, o vėliau patikslinama jo nozologinė forma. Vaikams įtarti vaskulitą galima, kai yra: 1. neaiškios kilmės karščiavimas ir kūno svorio mažėjimas, silpnumas, nuovargis. 2. odos pažeidimas: palpuojant purpura, mazgeliai, dilgėlinė, išeminiai pokyčiai, odos marmuruotumas. 3. nervų sistemos pažeidimų: neaiškios kilmės galvos skausmai, traukuliai, mononeuritai. 4. artritas, miozitas, sorozitas 5. nepaaiškinamas plaučių, širdies ir kraujagyslių ar inkstų pažeidimas, vienas ar daugiau laboratorinių rodiklių pokyčių.

Mazginis poliarteritas (=nodozinis vaskulitas) MP – tai nekrozuojantis vaskulitas, kuriam būdingos aneurizmos ir mazgeliai vidutinių ir smulkių raumeninio tipo arterijų sienelėse, lemiantys antrinį vidaus organų pažeidimą. Paplitimas. Vaikams retas. Paprastai pasitaiko 9–11 gyvenimo metais. Etiologija. Nežinoma. Kai kurių kraujyje randamas hepatito B paviršinis Ag ir dideli Ak prieš jį titrai. Ir kitais tyrimais parodyta, kad ligai atsirasti reikšmės turi infekcinis procesas. Patogenezė. Svarbiausia – imunokompleksinis arterijų sienelių pažeidimas. Patologinė anatomija. Randama vidutinių ir smulkių raumeninio tipo arterijų sienelių fibrinoidinė nekrozė, aneurizmų, trombozė, perivaskulinė ląstelinė infiltracija. MP dažniausiai būna segmentinis, ryškesnis ties kraujagyslių išsišakojimu. Klinika. Gali prasidėti ūmiai / palengva. • Bendra intoksikacija: karščiuoja, blogai jaučiasi, mažėja kūno svoris • + klinikiniai simptomai, priklausantys nuo to, kurių organų kraujagyslės pažeistos: – Odoje (dažnai labai būna): palpuojamoji purpura, hemoragijos, urtikarijos (dilgėlinė), eritemos; kartais – periferinė gangrena (pirštų, ausų kaušelių), neretai – marmuruota oda. – Labai svarbus požymis – pilvo skausmai (dėl pilvo kraujagyslių vaskulito), gali atsiverti VT opos, ligonis gali vemti ar tuštintis krauju. – Rečiau pažeidžiamos kepenys ar blužnis – Daugeliui ligonių pažeidžiami inkstai, todėl būna hemat–, proteinurija, rečiau – nefrozinis sindromas; vėliau – antrinė hipertenzija – 50–70% vaikų pažeidžiama nervų sistema → gali būti organinė psichozė, traukulių, hemiparezių, židininio pažeidimo požymių, ūminių neuropatijų – Gali skaudėti ties širdimi (dėl vainikinių kraujagyslių pažeidimo), kartais atsiranda MI požymių – Dėl griaučių raumenų arterijų pažeidimų skauda raumenis – Pasitaiko artralgijų ir artritų Diagnostika. Anamnezė + klinikiniai simptomai. Diagnozę būtina patvirtinti biopsinėje medžiagoje randamais pakitimais arba angiografijos metu nustatytomis inkstų, žarnų pasaito ar koronarų aneurizmomis. Dauguma laboratorinių rodiklių nespecifiniai – rodo uždegiminio proceso aktyvumą (anemija, leukocitozė, ↑ENG, ↑CRB, hipergamaglobulinemija). Randama cirkuliuojančių imuninių kompleksų, kartais – antinuklearinių Ak, sumažėjęs bendras komplemento, C3 ir C4 frakcijų kiekis. Kartais nustatomas hepatito B paviršinis Ag. Šlapime gali būti hemat– ir proteinurija. Diagnozei patvirtinti reikia 5 kriterijų, iš jų – bent 1 didysis:

Didieji kriterijai: • Inkstų pažeidimas • Judamojo aparato pažeidimas Mažieji kriterijai: • Odos pakitimai • VT pažeidimas • Periferinė neuropatija • CNS pažeidimas • Arterinė hipertenzija • Širdies pažeidimas • Plaučių pažeidimas • Konstituciniai požymiai • Padaugėję ūmios fazės proteinai kraujyje • Rastas hepatito B paviršinis Ag

Gydymas. • Prednizolonas + azotioprinas • Galima taikyti metilprednizolono ir ciklofosfamido puls-terapiją • Yra dumenų, kad efektyviai veikia ir didelės intraveninio Ig dozės Prognozė. Įvairi. Intensyviai gydomi gyvena ilgiau, bet dažna sunki arterinė hipertenzija, MI, inksų funkcijos sutrikimų. Ligonis gali ir visiškai pasveikti.


[edit] Raumenų sistemos tyrimas

Apklausos metu sužinoma, ar būna silpna, ar skauda raumenis, kokios to skausmo priežastys bei ryšys su kitais klinikiniais simptomais. Raumenis skauda, sergant reumatu, juveniliniu reumatoidiniu poliartritu, kolagenozėmis, ūminėmis infekcinėmis ligomis, po didelio fizinio krūvio. Apžiūra, apčiuopa bei raumenų jėgos nustatymas atliekami kartu. Sveiki raumenys būna standūs, vienodai išsivystę simetrinėse kūno dalyse. Raumenys sumažėja sunkiai sergant, išsekus, mažai judant. Raumenų atrofija esti, ištikus periferinės ar centrinės kilmės paralyžiui, sergant poliomielitu. Raumenų hipertrofija būna sistemingai sportuojant. Svarbus rodiklis – raumenų tonusas, jėga, aktyvus judėjimas. Raumenų tonusas nustatomas palpuojant visas raumenų grupes, pasyviai sulenkiant ir ištiesiant. Aktyvūs judesiai tikrinami, kai vaikas juda, žaidžia. Galima nustatyti ribotus atskirų raumenų grupių judesius. Raumenų jėga tiriama, bandant atimti žaislą arba rankinių dinamometru. Miografija ir elektromiografija registruojamas bioelektrinis raumenų aktyvumas. Įgytoms ar įgimtoms raumenų ligoms naudojami biocheminiai tyrimai. Tiriamas bendras baltymų kiekis kraujo serume, jo frakcijos, amino rūgštys, fermentai (KFK, LDG, ASAT) kraujyje ir šlapime.


[edit] Kaulų sistemos tyrimas

Anamnezė. Sergantys kaulų ligomis vaikai dažniausiai skundžiasi kaulų, sąnarių skausmais, jų formos ar santykio pakitimu, ribotais judesiais. Reikia patikslinti skausmų vieta, pažeidimo simetriškumą, skausmo pobūdį ir stiprumą, jo atsiradimo aplinkybes ir trukmę, nuo ko skausmai praeina. Svarbu išsiaiškinti judesių sutrikimus: ar sąnariai sustingę rytais, ar judesių amplitudė nuo skausmo sumažėja. Reikia išsiaiškinti ar skausmai nesusiję su anksčiau persirgtomis infekcinėmis ligomis (tonzilitu, gripu) Apžiūrimas ramiai stovintis, gulintis ar judantis vaikas. Pirmiausia apžiūrima galva, vėliau liemuo (krūtinės ląsta, stuburas), rankos ir kojos. Normali vaiko galva ovalo formos. Gali būti pakitusi forma: • kvadrato formos (dėl išsišovusių kaktinių ir momeninių gumburų, pernelyg sparčiai vystantis osteoidiniam audiniui) • balno formos galva (didžiojo momenėlio vietoje lieka įduba) • galva primena bokštą (kaukolė ilga, ištįsus į viršų) Patologinė kaukolės forma dažniausiai susidaro po rachito, sergant įgimtu sifiliu. Galvos apimtis padidėja (makrocefalija) pernelyg sparčiai augant osteoidiniam audiniui. Apimtis sumažėja (mikrocefalija) intrauteriniu periodu sutrikus smegenų raidai ar dek D hipervitaminozės per anksti užaugus momenėliams. Būtina išmatuoti ir palyginti apatinę ir viršutinę veido dalis, nes šių dalių santykis tiesiogiai atspindi biologinį brandos lygį. Apžiūrint veidinę kaukolės dalį, reikia atkreipti dėmesį į apatinio ir viršutinio žandikaulių padėtį, sankandą, dantų skaičių ir jų būklę Krūtinė. Vertinama forma. Reikia atkreipti dėmesį į „paukščio“ krutinę, Harisono vagą (vaiko šonkaulių lankai atrodo kaip išvirtę į išorę), širdies kuprą, „batsiuvio“ krutinę. Svarbus epigastrinio kampo dydis. Pagal jį galima apytiksliai nustatyti konstitucijos tipą: normostenija – kampas lygus 90◦, hiperstenija – bukas, astenija – smailas. Stuburas. Būtina vertinti linkius. Stuburo iškrypimas i priekį – lordozė, atgal – kifozė, į šoną – skoliozė. Rankos. Svarbu atkreipti dėmesį į dilbio ir žasto ilgį, sustorėjusias pirštakaulių diafizes. Kojos. Vertinamas užpakalinių raukšlių simetriškumas, raukšlių skaičius vidiniame šlaunų paviršiuje Apčiuopos metodika knygoje I tomas 191psl. nzn ar jos reikia... Sąnariai tiriami kartu su kaulų sistema. Vertinama sąnarių forma, deformacijos, odos spalva virš sąnario, jos pakitimas. Pageidautina vertinti su kampmačiu pasyvių ir aktyvių sąnarių judrumą. Čiuopiant vertinama sąnarių temperatūra, jautrumas, odos virš sąnario storis ir judrumas, paburkimas, tiksli skausmo vieta Rentgenologinio tyrimo indikacija – įtariami uždegiminiai ir destrukciniai procesai kauluose arba kaulų sistemos navikai. Kontroliuojant rentgenu gydomi kaulų lūžiai.